Gimtadienį mininti J.Anusauskienė atskleidė jaunatviškumo paslaptį: „Sulauksiu ir 150 metų!“

Praėjusiais metais minėjote 50-ąjį jubiliejų, tačiau dėl užklupusios pandemijos šventės teko atsisakyti... Šiemet – situacija ne ką geresnė, tačiau galbūt planuojate nenusiminti ir paminėti gimtadienį kitaip?

Priklausau tai kategorijai žmonių, kurie į pandemiją žiūri atsakingai, tačiau nesu kraštutinumų šalininkė ir viską vertinu sveiku protu. Žinau, kad negaliu sukviesti pačių artimiausių bičiulių, kolegų, nepavyks suburti ir visos šeimos, kadangi Evelina šiemet vėl negalės atvykti į Lietuvą, tačiau gimtadienį vis tik paminėsiu. Planuoju tai padaryti minimaliame draugų rate, gryname ore. Manau, kad kiekvienai problemai yra sprendimas, jei ją tikrai nori išspręsti!

Dažnai sakau – metai bėga, aš irgi, bet į skirtingas puses!

Beje, man patinka minėti gimtadienius, įvairias progas ir apskritai – švęsti gyvenimą. Aš draugauju su bėgančiais metais ir labai sau patinku tokia, kokia esu. Tikrai nestresuoju, kad pasenau dar metais, man tai – tik papildomi, dar vieneri metai išminties.

Be išminties – ką dar jums atnešė pastarieji metai? O galbūt kažką atėmė?

Tai buvo labai įdomūs metai. Pasitaikė ne vienas ir ne du sudėtingi, įtempti momentai, tačiau tai vertinu, kaip išbandymą ir savęs patikrinimą. Šis laikas paskatino ne tik dažniau užduoti sau klausimą kas aš esu, bet ir į tai atsakyti praktiškai. Mes turime kažkokį tautinį defektą –  dažnai prarandame savivertės jausmą, todėl šis klausimas yra labai aktualus.

Man ir pačiai teko išgyventi tą laiką, kai savivertės jausmas nebuvo aukščiausiame taške, tačiau dabar džiaugiuosi, kad išmokau mylėti ne tik kitus, bet ir save. Pamačiau, kad pasaulis susitvarko ir be mano pagalbos. Per šiuos metus dar geriau pažinau save, supratau, kad neprivalau savęs visiem dalinti, o tuo pačiu atėjo ir suvokimas, kad žinoti ko tu nenori, yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir žinoti ko nori.

Ar prie meilės sau prisidėjo ir metų branda?

Manyčiau, kad taip. Metams bėgant supratau, kad visi mes turime tausoti savo laiką ir jo aklai nedalinti kitiems. Išmokau susidėlioti prioritetus ir tam tikrais atvejais save statyti į pirmą vietą, kadangi teko susidurti su ligomis ir išsekimu. Tada supratau, kad moku kainą už tai, kad persidirbau ir neatsakingai su savimi elgiausi, nes bandžiau gelbėti pasaulį. Daug kas gali šiuos mano žodžius interpretuoti kaip aroganciją, tačiau aš į tai žiūriu, kaip sąmoningumą ir atsakomybę.

Taigi, tiek bėgantys metai, tiek pastarieji pasauliniai įvykiai man atnešė daug naudos. Kol daugelis skundžiasi, aš pastebiu, kad turiu nenužudomą geną konvertuoti negatyvą į pozityvą (šypsosi).

Ne paslaptis, kad turite ypatingą ryšį su savo dvejais sūnumis bei šiuo metu užsienyje gyvenančia dukra Evelina. Tiesa, ji dažnai nutyli apie savo asmeninį gyvenimą ir nėra linkusi dalytis detalėmis su žiniasklaida. Galbūt jūs, kaip mama, galite atskleisti kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena jūsų dukra?

Galiu pasakyti tik tiek, kad Evelinai šie metai buvo taip pat labai įdomūs ir svarbūs. Žinoma, jai sunku išgyventi tai, kad negali būti su savo artimaisiais. Planai buvo tokie, kad ji su savo vyru iš Amerikos turėjo atskristi jau į praeitą mano gimtadienį, o rugsėjo mėnesį mes su viduriniuoju sūnumi planavome skristi į Los Andželą darbo reikalas ir tuo pačiu Eveliną aplankyti. Deja, šie susitikimai neįvyko, tačiau tai neturi įtakos mūsų santykiams ir begaliniam artumui. Dabar mes kaifuojam nuo minties, kaip bus gera susitikti!

Visgi, antro karantino metu keliautojų gerokai padaugėjo, ne vienas ryžosi keliauti ne tik vardan užsienyje likusių artimųjų, bet ir dėl atostogų saulėtame paplūdimyje... O jums nebuvo kilusi mintis išvykti aplankyti dukros ar tiesiog pakeliauti? Ar šiuo klausimu palaikote kitokią poziciją?

Mintis išvykti neaplankė dėl dviejų priežasčių – dėl savo 18-mečio pumpurėlio, kuris šiuo metu yra abiturientas ir dėl savo mamytės, kuriai yra 82 metai. Esu pilnai atsakinga už šiuos du žmones, todėl tokiom aplinkybėm tikrai sau neleisčiau išvykti ir palikti juos likimo valiai. 

Žinoma, jaunėlio sūnaus nereikia prižiūrėti kasdien, kaip augalo, tačiau šioje situacijoje turiu būti šalia. Na, o mano mama – tikras stebuklas. Savo garbiame amžiuje ji laikosi puikiai. Ne paslaptis, kad jai teko ir taip išgyventi šį laikotarpį, kai susirgo jos mylima besilaukianti anūkė Mirga Gražinytė-Tyla. Tai buvo vieną iš tų juodų dienų, tačiau visi kartu viską atlaikėme.

Visgi, mamytė karantino metu irgi neleido laiko veltui. Šiuo metu savo devintame dešimtmetyje ji mokosi technologinio raštingumo! Naudojasi nešiojamu kompiuteriu, dabar ir išmaniuoju telefonu, geba su po pasaulį išsibarsčiusiais anūkais bendrauti per socialinius tinklus. Taigi, labai džiaugiuosi būdama šalia jos, mokinu ją netik fotografuoti telefonu, bet ir redaguoti nuotraukas bei perprasti kitas skaitmenines gudrybes (šypsosi). Nepaprastai ja žaviuosi!

Nuostabūs genai – galbūt tai yra atsakymas į jūsų negęstantį jaunatviškumą ir energiją? Tikriausiai dažnai gaunate komplimentus, kad atrodote puikiai!

Tikrai taip, turiu fantastiškus genus. Mano giminėje visi yra ilgaamžiai – sulaukia 100 metų. Todėl tikiu, kad ir mano mamytė sulauks, o aš galbūt sulauksiu ir 150 metų!

Na, o kalbant apie komplimentus... Turėjau kelias kurioziškas situacijas, kai perkant alkoholį parduotuvėje iš manęs paprašė asmens pažymėjimo. Tuo metu po mano kaukė slėpėsi tikrai didelė šypsena! Sakiau pardavėjai, kad dažniau galėtų vyresnių žmonių prašyti pažymėjo, nes tai tikrai skatintų apyvartą ir žmonės eitų vien dėl to, kad tai išgirtų (juokiasi).

Taigi, dažnai sakau – metai bėga, aš irgi, bet į skirtingas puses! (šypsosi)

O be genų – kokia yra jūsų geros savijautos ir grožio formulė?

Iš tiesų, daug su savimi dirbu. Vienu metu pajutau, kad turiu sau skirti daugiau laiko, nei skyriau iki šiol. Tai liečia tiek išorę, tiek vidų. Jei anksčiau per dieną sau skirdavau vieną valandą, tai dabar skiriu dvi. Taip pat laikausi nuomonės, kad nesvarbu, kiek kokių procedūrų besidarysi, savijautą ir išvaizdą lemia kasdieninė rutina. Todėl kiekvieną dieną praktikuoju akupresūrą, darau gana intensyvias mankštas, kurios man padeda gerai jaustis ir, be abejo, skiriu laiką savo vidinei būsenai – skaitau knygas, žiūriu gerus filmus, renkuosi vertingą maistą. Taip pat mane praturtina ir emociškai užpildo pokalbiai su įdomiais žmonėmis.

Šįkart gimtadienio proga norėčiau paprašyti, kad pasidalintumėte ne palinkėjimu sau, o penkiasdešimtmetį perkopusioms moterims. Kaip išlikti energingoms ir pozityvioms?

Moterys, mylėkite save! Ir ta meilė neturi tapti abstrakčia samprata, reikia atlikti konkrečius veiksmus. Atsikėlus ryte pasiimkite popieriaus lapą ir surašykite savo visus privalumus. Įsitikinsite, kad esate nuostabios ir gebate labai daug. Nepamirškite, kad mūsų požiūris į save, lemia kitų požiūrį į mus. Todėl jei norite, kad jus vertintų, gerbtų ir mylėtų – tai pirmiausia pradėkite nuo savęs.

Taip pat turime gebėti suformuoti naujus įgūdžius. Moterys sugeba rūpintus sodu, namais, vyru, vaikais, augintiniu, tačiau dažnai neturi įgūdžių rūpintis savimi. Žinoma, nėra vieno recepto, kaip mylėti save, išlikti energijai ir jaunatviškai, tačiau pagrindas yra vienas – reikia skirti laiko sau!