Žydų gelbėtoja Ona Šimaitė

Nuo Vilniaus geto laikų pažįstamą Oną Šimaitę teatrologas profesorius Markas Petuchauskas vadino lietuviškąja Motina Terese
Vilniaus getas
Vilniaus Didžiojo geto vartai Rūdninkų gatvėje, ties dabartiniu 18-uoju namu
„Ji nepakluso jokiai valdžiai, visuomet turėjo savo nuomonę ir niekad nebijojo sakyti tiesos į akis, atvirai smerkė tiek rudąjį marą, tiek raudonąjį košmarą“, – apie savo tetą rašė brolio Kazio sūnus Kazys Kęstutis Šimas
Svečiuose pas Salomėją Nėrį 1937-aisiais. Ona artimai draugavo su poete, buvo jos pagalbininkė: skaitydavo eilėraščių korektūrą, rūpindavosi spaustuvės reikalais
Daugybę kartų šia geto gatve nuo 1941-ųjų rugsėjo 14-osios iki arešto 1944-ųjų balandžio 28-ąją žingsniavusi Ona Šimaitė nešė pasmerktiesiems ne tik materialinę pagalbą, bet ir viltį+6
×
1 / 12Nuo Vilniaus geto laikų pažįstamą Oną Šimaitę teatrologas profesorius Markas Petuchauskas vadino lietuviškąja Motina Terese / Valstybinio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo nuotrauka