1,4 mln. žmonių laukia pasirinkimas: ekspertas įvardija 3 svarbiausius žingsnius nusprendus pasitraukti iš antros pensijų pakopos

Apsispręsti – dveji metai

Pasak „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo, nors apsispręsti likti ar pasitraukti iš antros pensijų pakopos bus skirtas dvejų metų „langas“, svarbiausia – nepriimti skubotų sprendimų. Visų pirma, išsiaiškinti, kokia pinigų suma realiai grįžtų į sąskaitą, o kokia – į „Sodrą“ ir virstų apskaitos vienetais.

Kiekvieno žmogaus situacija labai skirtinga: atgaunama suma priklausys nuo to, kada jis pradėjo dalyvauti antros pensijų pakopos sistemoje, kaip keitėsi atlyginimas, kiek lėšų investavo pats žmogus, o kiek – valstybė.

„Jei nuspręsite nebedalyvauti antros pensijų pakopos sistemoje, įsivertinkite, ar jūsų atsiimama suma – reikšminga, ar išties verta ją atsiimti, o, galbūt, visgi kaupti toliau ir nuosekliai ruoštis būsimai pensijai. Daugelis mano, jog atgaus visą sukauptą sumą iš tiesų, taip nėra“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Šių metų pabaigoje turėtų pradėti veikti „Sodros“ skaičiuoklė, kuria naudodamasis žmogus galės įsivertinti, kaip antros pensijų pakopos sistemos pokyčiai paveiks jo sukauptus pinigus ir būsimą pensiją.

Visgi „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas neabejoja, jog pirmieji sausį ir vasarį pensijų kaupimo bendrovėms pateikti prašymai atsiimti sukauptus pinigus bus emociniai, o aktyviausiai atsiimti sukauptas lėšas gyventojai suskubs keliais etapais: metų pradžioje, vasarą, prireikus papildomų pinigų, kitų metų pabaigoje, sulaukę ataskaitų apie pensijų fondų rezultatus, galiausiai, 2027-ųjų pabaigoje.

Tiesa, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, išliks galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos ligos arba neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų mokėjimą.

„Antra pensijų pakopa leido užsitikrinti didesnę išmoką išėjus į pensiją. Po reformos žmonės galės valdyti savo lėšas, bet tai reiškia, kad dalis jų bus panaudotos kitiems – ne pensijos – tikslams. Valdydami finansus, ne visuomet pasielgiame racionaliai, yra rizika suklysti investuojant. Apskritai, investavimas visuomet susijęs su rizika – kuo didesni lūkesčiai dėl grąžos, tuo labiau išauga rizika“, – paaiškino M.Dubnikovas.

Ką daryti su atsiimtais pinigais?

Kaip rodo iki šiol atliktų apklausų duomenys, pasitraukti iš antros pensijų pakopos planuoja nuo 40–60 proc. žmonių. Skaičiuojama, jog vidutinė sukauptų pinigų suma sieks 5–6 tūkst. eurų.

Estijos pavyzdys parodė, jog maždaug pusė atsiimtų pinigų buvo išleisti vartojimui, 25 proc. investuoti, likusi dalis liko gulėti einamojoje sąskaitoje. M.Dubnikovas mano, jog panaši situacija susiklostys ir Lietuvoje.

„Jei žmogus susidėliojo argumentus ir priėmė sprendimą trauktis iš antros pensijų pakopos, atgavus sukauptų pinigų dalį, tą pačią dieną juos būtina įdarbinti į tuos finansinius instrumentus, kuriuos suprantate. Nors pavienio žmogaus atsiimta suma neatrodys reikšminga, turint omenyje, kad pensijų fonduose sukaupta apie 10 mlrd. eurų, o į rinką plūstelėtų bent pusė šios sumos, skaičiai išties solidūs“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Kur investuoti atsiimtus pinigus? Anot pašnekovo, kelis tūkstančius eurų siekiančią sumą investuoti į nekilnojamąjį turtą būtų sudėtinga. Tiesa, Lietuvos bankui pradinį įnašą pirmajam būstui sumažinus iki 10 proc., ji galėtų tapti pradinio įnašo dalimi. Į NT, M.Dubnikovo prognozėmis, galėtų nukeliauti apie milijardą eurų.

Dar viena alternatyva investuojantiems – trečia pensijų pakopa, suteikianti galimybę laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius. Tiesa, trečioje pensijų pakopoje investuojama į bazinius fondus, nėra didelės pasirinkimo laisvės, kur investuoti. Kur kas lankstesnis šiuo atžvilgiu – investicinis gyvybės draudimas. Pasirinkus jį, galima investuoti į skirtingas šalis, rinktis investicijų kryptis, keisti fondus.

Priklausomai nuo poreikio, gyventojai gali rinktis kelis investicinio gyvybės draudimo variantus: tik draustis gyvybę ir rinktis papildomas draudimo apsaugas, tik investuoti arba turėti tiek draudimo apsaugas, nutikus nelaimei, tiek nuosekliai kaupti ateičiai.

Turintys patirties, gali pasirinkti akcijas, obligacijas, sutelktinį investavimą. Konservatyviausias variantas – terminuotasis indėlis.

Specialisto patarimas – būtinas

Pasak pašnekovo, dėliojant ateities finansinį planą ir investavimo strategiją, visuomet verta pasitarti su finansų konsultantu, geriausia – ne vienu, išgirsti jų rekomendacijas ir nuomones. „Compensa Life“, prieš priimant finansinius sprendimus, taip pat kviečia konsultuotis su specialistu.

„Blogiausias sprendimas, kurį galime priimti – atsiimti lėšas ir ilgalaikių pinigų sąskaita išspręsti trumpalaikes problemas: išvykti atostogų, įsigyti naują šaldytuvą, pinigus laikyti sąskaitoje arba, blogiausia, juos atiduoti sukčiams.

Lietuvių sąskaitose šiuo metu daugiau nei 26 mlrd. eurų. Jei šie pinigai būtų investuoti Lietuvoje, mes turėtume spartesnį ekonomikos augimą, didesnius atlyginimus. Netrukus prie jau sukauptų milijardų pridėsime dar kelis, kuriuos žmonės tiesiog išsiims iš antros pensijų pakopos ir pasidės, užuot investavę į savo pačių ateitį“, – kalbėjo M.Dubnikovas.