10-ojo „Bekešo Vilkų“ gimtadienio koncertas tapo grupės laidotuvėmis

Dešimtąjį ir paskutinįjį gimtadienį grupė nusprendė surengti per Velykas – sekmadienį. Gerbėjus sukvietė į sostinės menų fabriką „Loftas“, čia ir patys muzikavo, ir dainingų svečių prikvietė, o kelios dešimtys susirinkusių gerbėjų abejingi neliko – palaikė plojimais, šypsenomis ir žėrinčiais žvilgsniais.

Per dešimt metų „Bekešo Vilkai“ nuveikė nei daug, nei mažai: įrašė, bet neišleido debiutinio albumo (jį it atminimą, kad tokia grupė buvo, norėjo dovanoti gerbėjams koncerto metu, tik išleisti nespėjo), pernai nufilmavo pirmąjį ir vienintelį savo vaizdo klipą kūriniui „Soul Education“. Nors į „Eurovizijos“ konkursą ir neišvažiavo, nacionalinėje atrankoje sužibėjo, per dešimtį gyvavimo metų surengė šimtus koncertų, pakeliavo – dainavo Ukrainoje – ir susižarstė galybę apdovanojimų už kūrybinę veiklą (beveik visus – pirmaisiais gyvavimo metais: kur ėjo, ten nugalėjo).

Kokybiškos muzikos gerbėjų širdis užkariavę „Bekešo Vilkai“ pelnė ir „scenos grandų“ simpatijas. Entuziastingiausi iš jų grupės gimtadienio metu savo muzikinius sveikinimus žarstė scenoje: ne po dainą ar dvi, o po ištisą programą kolegoms ir gerbėjams dovanojo „Freaks on Floor“, etatinis „Bekešo Vilkų“ gimtadienių dalyvis Linas Adomaitis ir šįkart kaip solistas uždainavęs Jurgis Didžiulis. Patys „Bekešo Vilkai“ gimtadienį lygino su mažyčiu festivaliu – gerbėjams dovanojo ir pačių atliekamą „funką“, ir kokybiško roko bei pop muzikos dozę, ir lotyniškų muzikos ritmų.

Skirtis planavo, bet ne dabar

Grupės trombonininkas Jievaras Jasinskis portalui Žmonės.lt prieš koncertą pripažino žinojęs, kad anksčiau ar vėliau išsiskyrimo diena išauš – sakė, tokios nuotaikos grupėje buvo jaučiamos jau kelerius metus. Tiesa, manė, kad išauš vėliau – sprendimas nutraukti veiklą grupei buvo gana neplanuotas.

„Mintys apie išsiskyrimą kirbėjo kurį laiką. Jos nebuvo konkrečios, tačiau visiems buvo aišku, kad ilgainiui ateis pabaiga. Tai – natūrali, graži mirtis: nenutiko jokių pykčių, avarijų. Sprendimą skirtis per koncertą priėmėme netyčia – planavome kalbėtis po jo. Sekmadienį turėjo būti dešimtmečio šventė, neplanuotai ji tapo simboline“, – atviravo J.Jasinskis.

Anot muzikanto, koją pakišo tai, kad visi grupės nariai turi pašalinių veiklų, svarbesnių už „Bekešo Vilkus“. Paklaustas, ar tik muzikantai apie išsiskyrimą rimčiau svarstyti nepradėjo vokalistei Girmantei Vaitkutei pranešus apie solinę karjerą, trombonininkas patikino, jog minimali dainininkės įtaka gal ir buvo, tačiau tikrai ne lemiama.

„Visi kiti grupės nariai taip pat turi savo karjeras, ji – lygiavertė grupės narė. Mes paprasčiausiai nebespėjome dirbti bendrai. Norėjosi arba daryti daugiau, arba nedaryti nieko. Mums yra svarbūs santykiai kaip draugų – nenorėjome stengtis ir nusivilti, kad kažkas nepavyko. Galbūt Girmantės karjera labiausiai matosi, tačiau visi nariai užsiėmę, nėra nė vieno, kuris „Bekešo Vilkus“ būtų laikęs pirmoje vietoje darbo atžvilgiu. Mums tai buvo malonumas, pernelyg hobis. Rimtoje grupėje taip būti neturėtų“, – sakė J.Jasinskis.

Pati grupės lyderė G.Vaitkutė Žmonės.lt tikino dėl išsiskyrimo besijaučianti itin liūdnai, nors visąlaik žinojo, jog ši diena išauš. Vis dėlto mergina įsitikinusi: tai, kad kartu muzikantai nebegros po „Bekešo Vilkų“ etikete dar nereiškia, kad negros visai – ji neabejoja, jog scenoje muzikantai drauge dar pasirodys.

Mažai šviesų, daug garso

Prieš koncertą grupės nariai spaudai pasakojo: „Negalim pažadėti daug lazerių, fejerverkų, šalto oro patrankų ir šviesų, bet pažadam, kad bus daug geros muzikos.“ Tačiau panašu, kad nei patrankų, nei šviesų publika nepasigedo, užtat daug kokybiško garso buvo: paprastos grupės paprastus gerbėjus muzikantai paprastai pakerėjo paprastumu.

Klausytojus malonino muzikinėmis dovanomis – po dešimties metų pajautę poreikį savo dainas įrašyti, „Bekešo Vilkai“ pristatė debiutiniame albume skambėti turėjusias dainas (materialaus pavidalo albumas neįgavo dėl tų pačių priežasčių – laiko stokos, pašalinių (o gal pirminių) darbų). Todėl scenoje pūtė ir seni bei nostalgiški, ir visai nauji vėjai – pristatė puikiai žinomas ir specialiai albumui kurtas dainas, visas jas publika priėmė vienodai šiltai.

Pasirodymą scenoje pradėti patikėta J.Didžiuliui. Vyras publiką šildė ir lyriškais lotyniškais ritmais ir puikiai pažįstamomis dainomis – „Welcome to Lithuania“, taip ir nenuskambėjusia „Eurovizijoje“, ir Europos išgirsta „Eastern European Funk“.

J.Didžiulis pripažino, jog situacija scenoje jam šiek tiek nostalgiška – prieš dvejus metus pats čia pat, „Lofte“, atsisveikino su mylima grupe – „InCulto“. Todėl pagalbos pasirodymo metu paprašė seno gero draugo, kolegos J.Jasinskio – trombonininkas, dabar atsisveikinantis su „Bekešo Vilkais“, taip pat grojo ir čia.

J.Didžiulį scenoje pakeitė L.Adomaitis. Atsipalaidavęs ir puikiai nusiteikęs dainininkas ėmėsi judinti šiek tiek užsisėdėjusią publiką – į jokias nostalgijas nesileido, užtat dovanojo žinomiausius hitus: „Išdalink save“, „Pasaulis gražus“, „Ar tu ją matei“ ir kitus. Charizmatiškam L.Adomaičiui scenoje talkino gitaristas.

Sunkesnės muzikos garsų publikai padovanojo „Freaks on Floor“ vyrukai su Justinu Jaručiu priešaky. Apie „Bekešo Vilkus“ vyrai neužsiminė visai – tikino atėję čia pasilinksminti ir kitus pralinksminti. Tiesa, susirinkę gerbėjai pernelyg neįsišėlo – nors „Freaks on Floor“ scenoje ir smaginosi, publika tik nerimastingai trypčiojo į taktą ir laukė vakaro vinies.

Galų gale scenoje pasirodžius vakarėlio kaltininkams – „Bekešo Vilkams“ – šventė iš esmės įsisiūbavo: renginio organizatoriai surinko salėje sustatytas kėdes, ant kurių sėdėjo didžioji dalis iki šiol šokti nenorėjusios publikos, grupės gerbėjai vienas po kito ėmė žengti šokio ritmu.

Nuotaika taip pat pakito: visi išgirdo tai, ko ir laukė nuo pat pradžių, tad lig šiol buvusius vangius publikos šūksnius pakeitė smagesni, o kuo toliau, tuo audringiau gerbėjai šokių aikštelėje sukiojosi.

Vis dėlto iki vakarėlio pabaigos – šis „Bekešo Vilkai“ nuo scenos nulipo šiek tiek po vidurnakčio – išbuvo ne visi: jau „vilkų“ pasirodymo viduryje dalis gerbėjų patraukė durų link. Atsisveikindami su gerbėjais grupės nariai negailėjo gražių žodžių, o nostalgiškos šypsenos bylojo viena – liūdna ir gerbėjams, ir muzikantams.