10 ženklų, kad jus ištiko ketvirčio amžiaus krizė

Antidepresantai – seksualinio gyvenimo priešai / Photos.com
Antidepresantai – seksualinio gyvenimo priešai / Photos.com
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

25 metai – ketvirtis žmogaus gyvenimo. Jauno žmogaus gyvenimo. Tačiau neretą jaunuolį, sulaukusį šio amžiaus, apima lengva arba sunkesnė amžiaus krizė. Nori sužinoti, ar tave kamuoja ketvirčio amžiaus krizė? Paskaityk apie ją išduodančius 10 ženklų.

1. Kasdien svajoji nuveikti, ką nors pašėlusio

Nežinai, ko nori, arba esi įstrigęs darbe, kurio nekenti, arba dar vis mėgini išsiaiškinti, ką nori veikti savo gyvenime? Galbūt tau derėtų emigruoti į Pietų Prancūziją, Londoną, Amsterdamą ar kokį kitą didelį Europos miestą? Prisijungti prie savanorių? Stoti į kariuomenę ar baigti dar vieną aukštąjį? O gal parduoti visą savo užgyventą turtą ir persikelti gyventi į ašramą? Keista, bet staiga visi šie variantai ištikus ketvirčio krizei ima skambėti patraukliau, nei dabartis ir rutina, kurioje gyveni.

2. Jautiesi suparalyžiuotas ir neapsisprendęs

Nepaisant to, kad esi tokio amžiaus, jog galėtum būti, kur panorėjęs ir veikti, ką panorėjęs, tu jautiesi nestabilus arba manai, kad tavo gyvenimas – per daug nuspėjamas. Bijai, kad pasirinkęs vienokį ar kitokį sprendimą, nesulauksi tokio rezultato, kokio tikėjaisi. Maža to, bijai nesėkmės dar ir dėl to, kad atsidursi pradiniame taške, nuo kurio viską ir pradėjai.

3. Kasdien jauti vis didesnę nostalgiją savo mokyklos ar universiteto laikams

Atsimeni laikus, kuomet gyvenimas buvo paprastas? Jautiesi tarsi įstrigęs tarp savo nerūpestingos paauglystės ir suaugusiųjų pasaulio. Ilgiesi jausmo, kuomet didžiausia problema buvo, ką apsivilkti savo išleistuvių vakarėliui.

4. Tavo oda šiurpsta vien nuo minties, apie nuosavą biudžetą

Nemąstyti, kiek pinigų išleidi bare su draugais ar pirkiniams, kurių, vargu bau, ar tau išties reikia, galbūt nėra labai gudru. Tačiau piniginių problemų vengimas šiek tiek palengvina egzistencines kančias. Na, bent jau iki tos dienos, kai ateina laikas pasitikrinti savo sąskaitos balansą.

5. Imi kitomis akimis žiūrėti į pasimatymus ir romantinį gyvenimą

Galbūt tu dar nesi pasirengęs užverti visas duris ir atsisakyti flirto, tačiau jei esi vienišas, niekur nevedantys santykiai ar vienanakčiai nuotykiai tave ima liūdinti kur kas labiau. Kita vertus, jei šiuo metu vis tik esi įsipareigojęs, greičiausiai imi tikrinti santykius, ar tu tikrai nori praleisti visą savo likusį gyvenimą su šiuo žmogumi. Tiek pirmu, tiek ir antru atveju, nepaliauji galvojęs, ar vis dar turi šansą susirasti antrąją pusę.

6. Tave ištinka staigi nesėkmės baimė

Būdamas 25-erių esi pakankamai nutolęs nuo universiteto ar kolegijos, kur kažkam nepavykus (ar nepatikus) gali pakeisti studijų krypti, darbo temą ar universitetą iš esmės. Tačiau dabar tu panikuoji, kad nelaimės po vieną nevaikšto, viena nesėkmė veda prie kitos ir galiausiai jos sumaus visą likusį tavo gyvenimą.

7. Tau nusibodo tavo draugai

Eiti ir šėlti klube iki ketvirtos valandos ryto kuo toliau, tuo labiau tau ima atrodyti neįdomu. Maža to, vakarėliai su draugais ar kolegomis tau ima atrodyti tiesiog svetimi. Tu daugiau nebejauti gėdos, vakarą leisdamas ramiai namuose. Tiesą pasakius, tau po truputį ima tai patikti.

8. Nuolatos lygini save su savo bendraamžiais draugais...

...ir dauguma jų ruošiasi vestuvėms, jau yra vedę arba sūpuoja pirmagimius.

9. Arba lygini save su savo tėvais, kuomet jie buvo tavo amžiaus...

... ir jie jau turėjo vaikų (t.y. tave), buvo pasistatę namus ir visas gyvenimas rodėsi ramus.

10. Jautiesi, kad 20-asis tavo gyvenimo dešimtmetis nepateisino lūkesčių

Tai – didžiausias ketvirčio amžiaus krizės bruožas. Negali nustoti galvojęs, kad tavo 23-ieji, 25-ieji, o galbūt ir 30-ieji metai nėra tokie, apie kuriuos svajojai. Galbūt tu nesusiradai savo išrinktojo, galbūt nedirbi savo mėgstamo darbo. Žinoma, galbūt tu nesi žmogus, norintis gyventi dvare, tačiau tikrai tikėjaisi turėti bent jau nuosavą kampą.

Taigi... kas dabar? 

Pirmiausia, prisimink, kad gyvenimas tai – ne lenktynės. Nesijausk įspraustas į kampą ir nebijok mesti tave kankinančio darbo arba santykių. Nors lenktyniauti ir neverta, pamiršti, kad gyvenimas tik vienas ir jis dar gi yra trumpas, taip pat ne valia.

Sukaupk visą drąsą ir surask savo identitetą. Būtent tai ir reiškia būti suaugusia. Mokykloje ar universitete tavo identitetą kūrė skaičiukai: pažymiai, išsilavinimas, pasirinkta būsima karjera ar popamokinė veikla. Tačiau vėliau savo identitetą kuri pats ir tave apibūdina nuveikti darbai.

Suprask – tu šioje kovoje su ketvirčio amžiaus krize nesi vienas. Nepaisant to, kad dalis tavo draugų vedę ar sūpuoja vaikus, jiems kyla kitokių šios krizės rūpesčių. Maža to, nustok gręžiotis atgal ir galvoti apie tai, ką tavo amžiaus buvo nuveikę tavo tėvai.