12 klausimų atlikėjai Liepai Mondeikaitei-Norkevičienei – apie vaikystės svajones ir kovą su kilogramais

1. Jūsų tikrasis vardas ne Liepa ir net mergautinė pavardė ne Mondeikaitė. Kokia istorija čia slypi?

Visiškai niekuo neypatinga. Kai pradėjau žengti pirmuosius žingsnius Lietuvos pramogų pasaulyje, mano prodiuseriai Juozas Liesis ir Deivydas Zvonkus sugalvojo sceninį vardą. Ir jis man labai patiko. Net nežinau, kodėl netiko tikrasis – Karolina (nusišypso). Su pavarde dar paprasčiau: kažkuris portalas, rašydamas Mandeikaitė, suklydo vieną raidę, vėliau visi tą formą kartojo, taip ir likau Mondeikaitė. Ir aš per daug nesigilinau. Net, galvoju, gerai – tai sceninis vardas, taip atsiskiria nuo tikrojo.

Na, o sceninis slapyvardis Liepa man labai prilipo, suaugo su manimi – tapo lyg tikru vardu. Jau ir pati taip pradėjau prisistatinėti. Karolina vadina tik tėvai, giminės. Ir vyras, kai nuvažiuojam į Klaipėdą pas mano tėvus. Juokiamės, kad persijungia kažkur ties Kryžkalniu. Kodėl Liepa? Nes norėjosi kažko gražaus, šviesaus, trumpo, gerai įsimenamo, kas keltų teigiamas emocijas, primintų vasaros nuotaiką. Tokias asociacijas man šis vardas ir teikia.

2. Ne tik dainuojate grupėje „Pop Ladies“, bet ir studijuojate. Kaip viską suderinate?

Dabar nebestudijuoju. Ir turbūt atsisakysiu medicinos. Šios studijos reikalauja daug laiko, atsidavimo, o jo daug atima scena. Muzikos palikti nenoriu. Tačiau studijuoti kitą specialybę universitete planuoju, tik kol kas nenoriu atskleisti, kokią.

Klausimas, ar palikti mediciną, brendo jau ilgai, todėl niekieno tai nenustebino. Normaliai reagavo ir tėvai (abu medikai – red.) – jie matė, kad tai ne mano dalykas, kad turiu daug stipresnę menininko gyslelę. Manau, viskas susiklostys gerai.

3. Kokia buvote vaikystėje? Ar mėgote dėmesį, dainuoti, o gal slėpėtės nuo svetimų akių?

Oi ne, tikrai buvau mėgėja pasirodyti. Aktyvi tiek darželyje, tiek mokykloje. Dar darželinukė dalyvavau „Dainų dainelėje“. Rengdavau pasirodymus per balius, vakarėlius, giminės susiėjimus. Tėtis man net medinę sceną buvo sode pastatęs. Visada turėjau norą ir užsidegimą, žinojau, kad dainuosiu didžiosiose scenose. Klasiokams sakydavau, kad duotų man pasirašyti sąsiuvinio gale ir po daug metų jie džiaugsis turėdami mano parašą (juokiasi). Smagu, kad tos svajonės po truputį virsta realybe.

4. Esate kalbėjusi apie savo kovą su kilogramais. Kokių mitybos principų laikotės?

Dabar su mityba sekasi sunkiai – vasara, atostogų metas. Esu eilinė moteris, kuri tai priauga, tai sulieknėja, tada vėl priauga. Kelionės išbalansuoja. Šiuo metu atostogauju pas tėvus Klaipėdoje, taigi neišeina laikytis (šypsosi). Kai grįšiu į Vilnių, vėl prasidės įprasta rutina, tikiu, kad numesiu tuos kelis kilogramus. Esu nusiteikusi viltingai.

Na, o kai laikausi, visai negeriu gazuotų gėrimų, atsisakau saldumynų, vengiu miltinių patiekalų. Mėsą valgau tik su daržovėmis, be grikių, ryžių ir kitų garnyrų. Vandenį geriu valandą prieš valgį ir valandą po jo, niekada valgydama, vakare vartoju ne per druskingus baltymus. Nieko ypatingo, visiems viskas žinoma. Bet tai nelengva – maistas man yra džiaugsmas. Deja, tik atsipalaiduoju, ir prikapsi kilogramų.

5. O kaip su sportu, ar visada buvote aktyvi, kokias sporto šakas esate išbandžiusi?

Aktyvi buvau visada. Mokykloje lankiau lengvąją atletiką. Gal kiek apleidau šią sritį įstojusi į universitetą. Bandžiau vaikščioti į sporto salę, treniruoklius, bet labai neįsitraukiau. Viskas pasikeitė, kai radau labai fainą trenerį ir pasirodė pirmieji rezultatai. Pradėjau sportuoti kiekvieną rytą penkias dienas per savaitę. Po sporto jaučiuosi geriau, būnu kupina energijos. Kartais į treniruotes tenka eiti pro sukąstus dantis, bet, pamačius rezultatus, pakyla nuotaika.

Dar nuo praėjusios vasaros su vyru atradome vandenlenčių sportą. Važiuojame, kada tik randame laiko.

6. Kaip atrodo jūsų įprasta darbo diena?

Įvairiai. Vienodų dienų nebūna. Paprastai atsikeliu ramiai ryte, papusryčiauju, pavedžioju šunį, einu į sporto salę, o paskui vyksta filmavimai, repeticijos, koncertai, darome įrašus ir pan. Vakare grįžta vyras, kartu pavedžiojame šunį ir sukrintame ant sofos žiūrėti televizoriaus. Esame dideli užsienio serialų mėgėjai – kokių tik nežiūrime! Jei būna reikalų, jis ar aš prisėdame prie kompiuterio padirbėti. Viskas labai paprastai.

7. Kaip sprendžiate iškilusius kivirčus šeimoje? O galbūt niekada nesipykstate?

Pykstamės – kaip ir visos normalios poros. Ir patylim keletą dienų. Paskui pavargsti nuo tylėjimo, ateina metas, kai supranti, kad tai niekur neveda. Pamatai, kad konfliktas kilo iš nieko, jo galėjo ir nebūti, viską buvo galima ir kitaip išspręsti. Džiugina, kad vyras dažnai pirmas pradeda kalbėtis. Ačiū Dievui, nėra tokių problemų, kad norėtum trenkti durimis (šypsosi).

Svarbiausia, kad turime didelį norą būti kartu, vienas kitam jaučiame meilę ir didelę pagarbą. Esame geriausi draugai. O kas gali būti geriau už santuoką su geriausiu draugu? Todėl ir laiką mums smagiausia leisti dviese. Žinoma, išeinam ir kiekvienas atskirai pabūti su savo draugais, bet svarbiausia, kad labai norisi grįžti.

8. Be kokių ritualų neapsieinate ryte?

Dienos negaliu pradėti be stiklinės vandens ir pusryčių. Treneris man įkalė, kad jie turi būti sotūs, maistingi, kupini daug ir įvairių naudingų medžiagų, todėl jų niekada nepraleidžiu. Visada pasilieku pakankamai laiko, kad galėčiau pasigaminti. Paprastai skiriu tam valandą. Būtinai išgeriu ir kavos puodelį.

9. Jūsų feisbuko paskyra mirga nuo įrašų, skatinančių globoti nuskriaustus gyvūnėlius, paremti įstaigas, kurios tuo užsiima. Galbūt ir jūsų šuo buvo beglobis?

Ne – deja (šypteli). Mūsų šuo nebuvo beglobis. Mes jį vežėmės iš užsienio veisėjų, nes šią veislę labai sunku įsigyti. O gyvūnams aš prijaučiau visada. Kai įsigijome savo šunį, pradėjau vis dažniau pastebėti, kokie žiaurūs kai kurių gyvūnėlių likimai. Todėl stengiuosi, kiek galiu, visada jiems padėti – pinigais, kuriuos uždirbu, koncertais. Kaip tik kitą savaitę vykstu į Jonavą, kur rengiamas labdaringas gyvūnų prieglaudos koncertas. Su viena prieglauda taip pat esame įrašę ir dainą. Man ši problema labai svarbi.

10. Kokias, jūsų manymu, būdo savybes reikia ugdyti moteriai, kad išgyventų šiuolaikiniame pasaulyje ir jaustųsi laiminga?

Svarbiausia – pasitikėjimas. Be jo gali lieknėti, stambėti, dažytis plaukus ir daryti ką tik nori, bet jei nepasitikėsi, nemylėsi savęs, nebūsi laiminga. Ir aš su tuo daug ir ilgai dirbau. Taigi svarbiausia – pasitikėjimas, savęs mylėjimas ir tikėjimas savimi.

11. Kokiomis nuotaikomis ir planais gyvenate dabar? Atostogų ar koncertų?

Tarp atostogų ir koncertų. Neseniai su vyru grįžome iš atostogų Ispanijoje – išbuvome beveik mėnesį! Dabar televizinių darbų nėra, tik koncertai (dažniausiai – savaitgaliais). Bet jų darbu pavadinti net negalėčiau. Man koncertai – ne darbas, bet hobis, geras laiko praleidimas.

12. Galbūt pasvajojate ir apie tolimą ateitį? Kokią save įsivaizduojate po 10–20 metų?

Po tiek metų save įsivaizduoju aktyvią, sėkmingą, verslią, sukūrusią savo verslą. Norėčiau, kad mano muzikinis polėkis niekur nedingtų, kad tuo galėčiau džiaugtis ir aš, ir kiti. Norėčiau turėti kažką savo. Ir tikiuosi, kad tos svajonės ir norai virs realybe.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1990-03-23

Horoskopo ženklas. Avinas

Mėgstamiausia spalva. Gal – juoda. Nežinau, neturiu mėgstamiausios. Bet sprendžiu pagal rūbus ir daiktus, kuriuos turiu.

Akių spalva. Pilkai žalsva.

Filmas, kurį rekomenduotumėte pažiūrėti. Mėgstamiausio filmo neturiu. Jų tiek daug gerų, kad labai sunku išsirinkti vieną. Labiausiai mėgstu istorinius.

Geriausia perskaityta knyga. Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“.

Laisvalaikio pomėgis. Vasaros metu – vandenlenčių sportas.

Mėgstama šalies virtuvė. Italų.

Skaniausias valgis. Cepelinai. Aš juos valgau su paukštiena, o tokių retai gaunu. Dažniausiai mėgaujuosi pas tėvus ir man tai tikras delikatesas.

Jūsų firminis patiekalas. Nesu didelė maisto gamintoja, eksperimentuotoja virtuvėje. Tai būtų įvairių formų makaronai su įvairiausiais padažais.

Svarbiausias gyvenimo įvykis. Vedybos (kol kas – kol neturim vaikų). Tai gyvenimą keičiantis įvykis.

Mėgstamiausias paros laikas. Rytas, kai nereikia skubėti. Tuomet gaunu geros energijos visai dienai papusryčiavusi, išgėrusi kavos, pavaikščiojusi su šunimi parke. Vėliau prasideda darbai.

Kosmetikos priemonė. Blakstienų tušas. Ne! Blizgis. Turiu jų kokį milijoną, įvairių atspalvių. Blizgis man būtinas.

Labiausiai vertinama būdo savybė. Sąžiningumas.

Idealas, sekamas žmogus. Neturiu vieno. Turiu daug sekamų, su kuriais norėčiau tapatintis.

Gyvūnas. Šuo.