„120“ dueto vaikinai atvirai apie draugystę, pykčius ir gyvenimo idealus

Šio sezono „X Faktorius“ išsiskyrė itin profesionaliais ir išskirtiniais dalyviais. Ar tokiame spalvingame projekte tikėjote savo pergale?

Savo pergale tikėjome nuo pat pradžių. Mąstėme standartiškai: „Jei netiki savimi, nėra, ko eiti.“ Tiesa, tikėjimas dar nereiškė, kad laimėsime. Visada yra netikėtumo faktorius ir visada, kad ir koks užtikrintas būtum savo pergale, vis tiek turi stengtis 120 procentų, jog netikėtumui liktų mažiau erdvės. Kitaip tariant, turi būt buldozeris ir nepalikt niekam šansų.

Po muzikinio projekto „X Faktorius“ jus atpažįsta visa Lietuva. Įdomu, ką veikėte prieš šį projektą, kuriose sferose dar suspindėjote?

Prieš projektą, tiek aš, tiek Dovydas buvome dideli savišvietos fanatikai. Apart minimalių darbelių, skirtų mokesčiams susimokėti, leisdavome daugybę valandų internete, žiūrėdami gitaros grojimo pamokas, įvairiausių universitetų kursus ir paskaitas, pasaulinio lygio žvaigždžių tarpusavio debatus įvairiomis šiųmetinėmis, aktualiomis temomis. Savišvieta – tai būtų geriausias ir visą apimantis žodis.

Esate tikrai ekstravagantiškas duetas – ar jūsų nenuspėjamumo, įvairumo įvaizdis buvo iš anksto suplanuotas?

Sunku atsakyti. Manau, būta ir plnaų, tačiau neapsiėjome be spontaniškumo. Mes sąmoningai suvokiame šią savo savybę, jaučiame, kai esame spontaniški ir įvairūs, stengiamės to nevaržyti. O kada norisi, galime tai ir prigesinti. Tiesa, dažniausiai iš esmės esame spontaniški ir impulsyvūs tiek ant scenos, tiek kasdienybėje.

Ar dalyvaudami „X Faktoriuje“ siekėte žinomumo, tam tikro starto muzikiniame kelyje?

Turėjome tikslą skleisti idėjinį optimizmą. Manome, kad tai labai aiškiai matosi. Esame pavyzdys, kad nereikia nieko bijoti, vietoje to – daugiau daryti, o ne tiesiog tikėtis, kad viskas bus gerai.

Ar „X Faktorius“ pakeitė jūsų ateities planus?

Ne, vienoje ar kitoje formoje, anksčiau ar vėliau, būtume prisilietę prie muzikos.

Žiūrint į jus, negalima suabejoti, kad jūs – geriausi draugai. Kaip yra iš tiesų: ar esate tik kolegos ar ilgamečiai draugai?

Esame ilgamečiai draugai. Pažįstami nuo to laiko, kai dar net nemokėjome rišliai kalbėti. Užtat mokėjome klausyti. Pažįstami nuo to laiko, kai radijas nedrąsiai grojo tokius hitus kaip „Inner Circle“ – „Bad boys“, o Prokleimeriai teigė, kad pėsčiomis nueis 500 mylių.

Atrodo, kad abu esate itin aktyvūs, energingi, ryškaus charakterio. Tai tikriausiai sukelia tam tikrų sunkumų dirbant kartu. Ar jūsų duete dažnai pasitaiko pykčių?

Pykčių pasitaiko labai dažnai. Būtent dėl šios priežasties mes tam turime erdvę šalia savo studijos. Ten ramiai galima pabūti su savimi ir „atsibausti“. Beje, padeda ir žalia arbata. O kartais tiesiog atidarome langines ir leidžiame nereikalingam orui išsivėdinti. Kam viską laikyti viduje?

Kokie yra jūsų idealai, įkvėpimo šaltiniai, į kuriuos lygiuojatės?

Jėzus Kristus, Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas, Leonardas Da Vinci, Aristotelis, Galileo Galilėjus, Platonas, Charlzas Darvinas, Aleksandras Makedonietis, Sokratas, Viljamas Šekspyras, Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis, Mahatma Gandis, Abraomas Linkolnas, Džiordžas Vašingtonas, Buda Gautama, Mozė, Karlas Marksas (Neišsigąskit, nereikia jo neteisingai interpretuoti), Frydrichas Engelsas, Nikola Tesla, Elonas Muskas, Julijus Cezaris, Napoleonas Bonapartas, Tomas Edisonas, Čingischanas, Nikolo Makiavelis, Marija Kiuri, W.A. Mozart, Nelsonas Mandela, Liudwig van Beethoven, Mikelandželas di Liudeviko Buonarroti Simoni, Konfucijus, Bilas Geitsas, Vinstonas Čerčilis, Archimedas, Broliai Raitai, Nikolajus Kopernikas, Grehamas Belis, Hipokratas... Ir dar 120 tūkstančių žmonių....

Na, ir pabaigai. Kokioje sferoje, šalyje, veikloje matote save po kelerių metų?

Geriau paklaustumėte, kokiose sferose, šalyje ar veikloje mes savęs nematome. Na, bet pirmiausia dar reikia pragyventi tuos nelemtus metus.