15 intriguojančių faktų apie artėjančią „Le Dîner en Blanc“ vakarienę Vilniaus širdyje

„Le Dîner en Blanc“ Lietuvoje jau seniai nebėra naujiena, tačiau ar tikrai žinote įdomius, su šio renginio organizavimu, tradicijomis ir istorija susijusius faktus?

1. Pirmą kartą „Le Dîner en Blanc“ savo bičiuliams suorganizavo François Pasquier 1988 metais Paryžiuje, Bulonės miške.

2. Šiais metais trisdešimtoji, jubiliejinė „ Le Dîner en Blanc“ Paryžiuje buvo surengta prie Les Invalides monumento. Renginyje dalyvavo rekordinis skaičius žmonių – 18 000! Įdomu tai, kad jubiliejaus proga Paryžiuje galėjo dalyvauti ir užsieniečiai. Įprastai į Prancūzijos sostinę vykstantį renginį ne paryžiečiams patekti yra labai sunku, o šiais metais buvo suteikta galimybė visiems norintiems.

Toks organizatorių sprendimas tik dar labiau užtvirtino „Le Dîner en Blanc“ tarptautiškumą ir leido visiems pajusti tikrą prabangaus paryžietiško pikniko jausmą besimėgaujant įspūdinga miesto architektūra.

3. Pirmą kartą vakarienė „Le Dîner en Blanc“ buvo sugalvota tam, kad verslininkas, paryžietis François Pasquier, grįžęs iš Taičio, kuriame ilgai gyveno ir dirbo, suburtų savo senus draugus, o kad būtų įdomiau, šie draugai galėjo pasikviesti ir savo bičiulių. Taip kilo pakvietimų į šį renginį tradicija.

4. Į „Le Dîner en Blanc“ tiesiog nusipirkti bilietų negalima: reikia registruotis į laukiančiųjų sąrašą arba prašyti, kad šventėje jau dalyvavę draugai jus pakviestų.

5. Balta aprangos spalva buvo reikalinga tam, kad šventės dalyviai vieni kitus atpažintų, juk pirmojoje „Le Dîner en Blanc“ dalyvavo apie du šimtus žmonių iš kurių tikrai ne visi buvo pažįstami.

6. Iš pradžių ponas Pasquier norėjo vakarienę daryti savo sode, tačiau svečiai ten būtų netilpę fiziškai, tad galiausiai buvo pakviesti į Bulonės mišką. Tai, be abejo, buvo padaryta neturint jokių specialių leidimų iš miesto savivaldybės. Ir netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų nuo pirmosios improvizuotos vakarienės, organizatoriams Paryžiuje nereikia jokių specialių leidimų iš miesto savivaldybės. Tiek miesto valdžios atstovai, tiek policijos pareigūnai labai palankiai žiūri į šią šventę.

7. Tarptautinė renginio plėtra prasidėjo 2009 metais, kai François Pasquier sūnūs persikėlė gyventi į Montrealį, ir ten surengė pirmąjį „Le Dîner en Blanc“ užsienyje.

8. Baltasis elegancijos virusas pasklido ir po Šiaurės Ameriką: 2011 metais „Dîner en Blanc“ buvo suorganizuotas Niujorke.

9. Šiandien „Le Dîner en Blanc“ yra rengiama aštuoniasdešimtyje miestų trisdešimt penkiose šalyse. Baltos staltiesės ant pikniko stalų yra dengiamos įvairiuose pasaulio miestuose: Paryžiuje, Barselonoje, Maskvoje, Kuala Lampūre, Seule, Tokijuje, Sidnėjuje, Oklande, Rio de Žaneiro, Los Andžele, Panamoje, Havanoje, Keiptaune… Nėra žemyno, kuriame nevyktų „Dîner en Blanc“.

10. Renginio vieta visuomet yra itin slapta, neatskleidžiama iki paskutinės minutes. Tačiau ta vieta visuomet yra vienoje iš gražiausių miesto vietų. Prieš pat renginį dažnai vyksta įvairūs spėliojimai ir dažnas sakosi tikrai žinąs, kurgi bus „Dîner en Blanc“. Tačiau realybė tokia, kad tikrąją šventės vietą žino vos pora žmonių iš renginio organizacinio komiteto. Netgi šventėje dalyvaujantiems savanoriams vieta iš anksto neatskleidžiama.

11. „Dîner en Blanc“ taisyklės visame pasaulyje yra labai griežtos ir visuomet privaloma jų laikytis: nuo galvos iki kojų balta apranga, baltos staltiesės, baltos kėdės, elegantiškas aprangos kodas. Dėl šių taisyklių renginys kartais yra pavadinamas snobišku, tačiau būtent griežtas reglamentavimas leidžia užtikrinti elegantišką šventę, kurioje visi jaustųsi linksmai ir patogiai.

12. Tai vienas iš fotogeniškiausių renginių, tad pasiruoškite daug fotografuoti ir būti fotografuojami. Balta spalva, švytintys dalyvių veidai ir originalūs kostiumai tiesiog prašosi būti užfiksuojami.

13. „Le Dîner en Blanc“ renginio dalyvio pikniko krepšyje negali būti jokių plastikinių indų ar stalo įrankių. Siekiama, kad dalyviai pasidarytų elegantišką šventę patys sau.

14. Šventės dalyviai „Le Dîner en Blanc“ vietą turi palikti tokią pat tvarkingą kaip rado, tad visos šiukšlės turi būti supakuotos ir išneštos.

15. Renginys primena pasaką dar ir todėl, kad turi baigtis iki vidurnakčio. Staltiesės nuklojamos, staliukai sulankstomi, indai sugula į atgal į pikniko krepšius, o balti perukai padedami laukti kitų metų „Le Dîner en Blanc“. Dvyliktą valandą apie šventę primena namo dar nenorintys eiti balti dalyviai ir daugybė nuotraukų spaudoje ir socialinėje erdvėje.