15-metę manekenę Beatričę Ramašauskaitę į fotosesijas užsienyje lydi mama

Klaipėdietei Beatričei Ramašauskaitei dar tik 15-ka, tačiau modelių agentūra „Baltic Model Management“, kuriai ji priklauso, merginai žada stulbinančią karjerą. Nors jaunas ir perspektyvus modelis keliauja po pasaulį, tačiau Beatričė nė kiek nesiskiria nuo savo bendraamžių – užsiima joga, groja fortepijonu, mėgsta važinėtis riedučiais ir domisi fotografija.
Modelių atrankoje dalyvavo atsitiktinai
„Modeliu tapau būdama 14 metų. Su mama vaikščiojome po „Akropolį“ ir pastebėjome, kad vyksta modelių atranka. Joje nedrįsau dalyvauti, nes nesijaučiau tam pasiruošusi. Išeinant pro prekybos centro duris sutikau pusseserę ir ji paprašė palaikyti kompaniją atrankoje. Taip atsiradau mados pasaulyje“, – portalui Žmonės.lt pasakojo B.Ramašauskaitė.
Kaip sakė Beatričė, pirmieji žingsniai modelių pasaulyje buvo nelengvi, mat merginai buvo sunku suprasti, kaip vyksta atrankos ir ką jose daryti. Klaipėdietė dabar gali tik nusijuokti prisiminusi pirmą fotosesiją, kai nežinojo, nei kaip pozuoti, nei kaip taisyklingai stovėti, o dar ir jaudulio būta. Daugelis modelių savo karjerą dažniausiai pradeda kokioje nors Europos šalyje, tačiau B.Ramašauskaitei, dar būnant 14-kos, teko vykti į Japoniją. Beatričei taip pat jau teko padirbėti Italijoje ir Pietų Korėjoje. „Buvo didelis kultūrinis šokas, nemažai laiko reikėjo priprasti prie naujos kultūros ir didelio japonų darbo tempo“, – prisiminė mergina.
Nauji įspūdžiai ir savęs išbandymas
Paklausta, kas ją žavi modelio darbe, Beatričė atvirauja: „Mane žavi tai, kad galiu iš labai arti susipažinti su įdomiais įvairių dizainerių darbais, pajusti jų savitą požiūrį į rūbą, kaip į meno kūrinį. Patinka, kad darbas visada yra susijęs su nauja aplinka, naujais žmonėmis. Tai – nauji įspūdžiai ir savotiškas savęs išbandymas, tarsi pasitikrinimas: ar užteks kantrybės, ar sugebėsiu teisingai suprasti užsakovo poreikius, ar pateisinsiu savo ir aplinkinių lūkesčius.“ B.Ramašauskaitė tvirtino, kad įsiliejus į modelių pasaulį jai atsivėrė galimybė susipažinti su visiškai kitomis pasaulio kultūromis ir kasdieniniame gyvenime ji išmoko būti disciplinuota ir psichologiškai stipri.
Klaipėdietė teigė, kad mėgsta savo darbą, nes jis yra susijęs su grožio kūrimu. „Atliekant konkretų užsakymą, darbe dalyvauja įvairių sričių specialistai: dizaineriai, vizažistai, stilistai, fotografai ir t.t. Tuomet visi kaip komanda siekiame bendro rezultato. Man, kaip modeliui, smagu jausti ir žinoti, kad nuo mano pastangų ir įgūdžių labai priklauso ir darbo kokybė“, – teigė mergina.
Į užsienio keliones lydi mama
Beatričės tėvai pasitiki ir pritaria jos pomėgiams, tačiau jie kategoriškai nusistatę prieš tai, kad ji, kaip nepilnametė, į užsienio keliones vyktų viena arba su bendraamžėmis. „Šiuo atveju džiaugiuosi, kad radome kompromisą – į visas užsienio keliones mane lydi mama“, – atviravo modelis.
„Teko dirbti su Juozu Statkevičiumi, Morta Paule, Hiromachi Nakano, Navy-Wo, UNIQLO, BNX, nusifilmuoti japonų kompanijos J.Ferry reklamoje, puošti SPUR, „Request QJ“, SOEN žurnalų viršelius“, – savo pasiekimus vardijo Beatričė. Paklausta, koks modelis jai yra idealas, B.Ramašauskaitė išskyrė Ashley Moore ir Joaną Smalls.
Svajoja apie studijas užsienyje
Daugelis modelių dėl karjeros, kelionių ir fotosesijų svetur pristabdo ar net meta mokslus ar studijas. Beatričė, kuri šiuo metu yra devintokė, teigė, kad jai išsilavinimas yra pirmoje vietoje, todėl net išvykus į keliones ji mokosi pati be mokytojų pagalbos. „Ateityje planuoju išvykti į užsienį studijuoti viešųjų ryšių. Modelio darbą ateityje įsivaizduoju ir kaip mėgstamą hobį, ir kaip tam tikrą komunikacijos priemonę tarptautinėje aplinkoje“, – portalui Žmonės.lt pasakojo moksleivė.
Nors Beatričei vos 15-ka, tačiau paklausėme jaunos merginos, ar ji nemano, kad gražioms moterims gyvenime yra lengviau ir daug kas yra tiesiog pateikiama „ant lėkštutės“. „Galbūt gražioms moterims gyvenime atsiranda daugiau galimybių, bet norint pasiekti savo tikslą joms vien to neužtenka. Reikia įdėti ir darbo, ir pastangų“, – savo poziciją dėstė B.Ramašauskaitė.
Dovanos po fotosesijų
Mergina pasakojo, kad dirbant modeliu jai teko sulaukti kelių pasiūlymų dalyvauti įvairiuose renginiuose. „Manau, kad tų pasiūlymų priežastis yra mano ūgis ir kūno sudėjimas. Kiekviena mergina yra graži savaip, tačiau ne kiekviena gali būti modeliu dėl kūno sudėjimo ir proporcijų. Niekada nepriėmiau jokių atsitiktinių žmonių pasiūlymų dėl modelio darbo, kadangi tai tik mano modelių agentūros kompetencija. Yra tekę gauti įvairių atsidėkojimo dovanėlių iš užsakovų. Dažniausiai tai būna kosmetikos priemonės arba kuris nors iš rūbų, kuriuos reklamuoju fotosesijoje. Labiausiai įsiminė kukli dovanėlė netikėtai gauta iš užsakovo Tokijuje – maža japoniška lėlė, kuri savo rankose laiko užrašą su lietuvišku tekstu „Tegul būna taika Lietuvoje, tegu būna taika visame pasaulyje“, – apie dovanas po pristatymų ir fotosesijų pasakojo Beatričė.
Kai Beatričė neturi fotosesijų, jos diena būna tipinė kaip ir kiekvieno bendraamžio: mokykla, pamokos, užklasinė veikla, namai ir laisvalaikis. Daugelis mano, kad būti modeliu – tai kelias valandas pasistaipyti prieš fotoobjektyvą, sėdėti kėdėje ir laukti, kol gražiai padažys, sušukuos, vėliau modelio laukia pramogos, prabangūs vakarėliai, kuriuose sukiojasi žinomi žmonės, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba.
Modelio darbo užkulisiai
„Jeigu darbas, pavyzdžiui, yra Vilniuje, tai žinau, kad man labai anksti ryte reikės keltis ir traukiniu važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių. Per 5 kelionės valandas turiu laiko namų darbams. Nuvykus į vietą, visą dieną vyksta fotosesijos, kurioms pasibaigus vėl traukiniu važiuoju namo. Dar kitaip, jei darbas ne Lietuvoje. Tada, prieš išvykdama susiplanuoju kokią apimtį pamokų aš galėčiau savarankiškai mokytis laisvu laiku, pasiimu knygas. Kaip įsitikinau, mano planai būna per dideli – tiek mokytis, kiek reikėtų, ten nepavyksta. Todėl grįžus iš kelionių namo, mokausi daug daugiau nei mano bendraamžiai. Gan sudėtinga dienotvarkė buvo Tokijuje. Keldavausi apie 7 val., maždaug 9 val. reikėdavo susigaudyti Tokijo žemėlapyje ir nuvykti pas užsakovą. Apie valandą darydavo makiažą ir šukuosenas, o toliau – rūbai, rūbai, rūbai... Dienos darbai baigdavosi apie 22 val., iki 23 val. grįždavau į viešbutį. Yra buvę, kad po tokios darbo dienos kitą rytą reikėdavo keltis ne 7 val., o 4 val. į darbą. Taigi užsigrūdinau“, – apie modelio darbo užkulisius pasakojo Beatričė.





+4