1933-iųjų metų patarimai, kaip elgtis jaunam vyrui šeimoje. Ką galima pritaikyti šiandien?

Ar gali prieškario patarimai būti efektyvūs technologijų ir greito bendravimo kultūros pasaulyje? Ar jie veiksmingi, kai keičiasi lyčių vaidmenys šeimoje? O gal tai yra amžinosios vertybės, kurių verta laikytis ir XXI amžiuje?

Pateikiame tekstą tokį, koks jis buvo spausdintas 1933 metais (kalba netaisyta!). Už bendradarbiavimą portalas Ji24.lt nuoširdžiai dėkoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriui.

Taigi, patarimai jaunam vyrukui!

• Būk visada nusiskutęs.
• Jeigu žmona prašo pinigų šeimos ūkio reikalams, nesakyk visada su pasipiktinimu: „Vėl pinigų! Aš juk vakar daviau penkis litus“.
• Žmonos akyvaizdoj nevaikščiok per ilgai rytiniuos rūbuos ir šliurėse. Stenkis būti visada toks, koks buvai pirmą kartą pasimatant.
• Kai išeini iš namų, ar eini gulti, sutvarkyk pats savo daiktus. Žmona ne tarnaitė.
• Parėjęs namo, negriebkis tuoj laikraščių.
• Tyla – gera byla, bet moterys nemėgsta tokių vyriškių, kurie perdaug tyli. Nors ir kaip būtum pavargęs grįždamas iš darbo, turi žmonai papasakoti ką nors įdomaus, intriguojančio.
• Neužpuldinėk savo žmoną priekaištais, kad kelnės neišprosytos, kad baltiniai netvarkoj, ar kad dingo apykaklės sagutė. Jau seniai esi peraugęs tą amžių, kada buvai reikalingas auklės.
• Nesivėluok ateiti pietų ir neatsivesk su savim nelauktų draugų, nes turi žinoti, kad pietų visiems neužteks.
• Nors ir kaip būtum išalkęs, žmonos akyvaizdoj valgyk neskubėdamas, nerydamas.
• Šeimos pietūs ir kitas užkandžio laikas – tai poilsis visiems šeimos nariams. Užtai valgydamas venk visų nemalonių pasikalbėjimų, ypač kalbos apie pinigus.
• Jei žmona išleidusi visus pinigus, kuriuos jai davei pietums, gali paruošti tik paprastus naminius pietus, nereikalauk iš jos kažkokių gardumynų. Atsimink, kad žmonai būtų daug maloniau kartu su tamsta papietauti pirmos rūšies restorane.
• Papirosų nuorūkas ir pelenus mesk į pelenyčią, o ne į lėkšteles ir gėlių puodus.

Etika, taktas, estetika

• Neversk savo žmoną meluoti per telefoną, kad nesi namie, jei to nėra. Neparodyk, kad moki malti kavą, ar skusti bulves, nes tada turėsi plauti indus, apvilkti vaikus ir skalbti baltinius.
• Būk švelnus ir mandagus su savo žmona.
• Neatkartok kasdien savo žmonai, kad ji perdaug vartoja lūpų dažų.
• Išlaikyk korespondencijos neliečiamybę.
• Nerūkyk lovoj, už pietų stalo ir vaikų kambary.
• Nemiegok dienos metu.
• Neskaityk valgydamas.
• Atprask nuo knarkimo naktį. Moterų miegas labai jautrus.
• Jei žmona pavargusi, duok jai ramybę.
• Suteik savo žmonai, kad ir nedidelius nelauktus malonumus.
• Žmona turi būti nors vieną dieną per savaitę visai laisva. Tai bus jai atsisvaiginimu.

Vyras – riteris

• Moteris gerbia vyrišky jėgą. Užtai ji niekada neturi matyti tamstą bailų, nusigandusį, arba – saugok Dieve – verkiantį. Ašaros tai moteris ginklas ir ji niekam jo neužleidžia.
• Nevargink savo žmonos kalbomis apie savo darbą ir savo nepasisekimus. Priešingai, stenkis visada savo žmonos akyvaizdoj net menkus savo pasiekimus atvaizduoti dideliais laimėjimais. Moterims labiausiai patinka triumfatoriai.
• Visada ir visur laikykis kaip „herojus“, kad romanas su žmona niekada nesibaigtų.
• Būk švelnus prieš savo žmoną, net flirtuok su ja. Jei ji kasdien su pasišventimu eina virėjos pareigas, tai dar nėra priežastis, kad nesielgtum su ja kaip su dama.
• Jei eini su žmona į balių, kviesk ją pirmą šokti.
• Jei turi automobilį, neišsodink žmoną pirmame kryžkely, bet stenkis nuvežti iki tos vietos, kur jai reikia.
• Būk lipšnus su kitomis moterimis, bet neparodyk savo žmonos akyvaizdoj, kad statai jas aukščiau už savo žmoną.
• Sek ką ir kaip vilki žmona ir nesigailėk komplimentų, jei kas nors jai labai pritinka. Būdamas abuojas gali pasiekti to, kad žmona ims visai nesidomėti savo išvaizda.
• Kartais suteik žmonai malonumo dovanodamas gėles.
• Pasiimk nešti žmonos pirkinius. Eidamas pro duris leisk pirma žmoną, išlipdamas iš vagono ar automobilio, paduok jai ranką. Moterims patinka jei joms parodomas atidumas.
• Pakelk daiktus, kurie iškrinta žmonai, net jei dėl to reikėtų ir atsikelti iš patogios sėdynės.
• Kai žmona suserga, rūpinkis ja ir būk kantrus. Moterys mėgsta būti slaugomos ir užjaučiamos.
• Nesigailėk komplimentų savo žmonai. Tai ją pakelia jos pačios akyse.
• Eidamas su žmona gatve nerodyk per didelio susidomėjimo kitų moterų kojomis.
• Jei žmona sustoja prie skribėlių magazino lango, netempk jos prie radio aparatų parduotuvės, nes tada jūsų pasivaikščiojimas gali baigtis kivirčais.
• Jei pasivėlini į traukinį ar teatrą, nebėk dešimtį žingsnių priešais savo žmoną. Tai nemandagu ir nieko nepagelbės.

Būk valdovas ne žodžiais, bet darbais

• Nepradėk ginčo su žmona kitų žmonių akivaizdoj. Niekam nemalonu būti šeimos nesantaikos liudininku.
• Be reikalo nepasakok žmonai visų nemalonumų, kurių tenka patirti. Saugok savo namų ramybę.
• Niekada negerk perdaug, būdamas kartu su žmona. Jau nekalbant apie tai, kad pasigėręs vyriškis sukelia motery pasišlykštėjimo, žmona juk nėra koks ekspresas sunkiems baldams namo pargabenti.
• Žmonai girdint nepasakok senų anekdotų.
• Nesistenk įkvėpti žmonai savo pažiūrų.
• Turėk kantrybės išklausyti žmonos iki galui.
• Nedaryk nuolatinių priekaištų, kad žmona tamstos nesupranta. Tamstos „nesupras“ ne vien kita moteris, kaip tik nustosi ja besidomėjęs.
• Blogoj nuotaikoj būk ne daugiau dviejų kartų per savaitę.
• Nekalbėk su savo žmona „valdovo“ tonu. Būk valdovu ne žodžiais, bet darbais.
• Nesiginčyk su savo žmona, kada jai „visi nervai virpa“. Stenkis verčiau nukreipti kalbą kita tema, ar įkalbėk ją eiti gulti.
• Niekada neduok žmonai suprasti, kad dvasiniu atžvilgiu ji žemesnė už tamstą. Čia juk ne jos kaltė.
• Vyras gražus darbe, moterys – be darbo. Kad ir kaip būtumei užimtas, vis turi rasti progos laisvą nuo darbo laiką praleisti kartu su ja.
• Mokėk paslėpti nuo žmonos savo darbo paslaptis. Atsimink, kad moterų plepumas yra buvęs daugelio istorinių katastrofų priežastim.

Nekurk sau dievaičių

• Nedaryk moters savo dievaite, kad ir kaip ji būtų kilni. Tamstos tikslas – tėvynė, gyvenimo karjera, savo asmens tobulinimas, o ne tarnavimas savo „gražiajai damai“.
• Neteisk žmonos per daug rūsčiai dėl jos silpnybių.
• Sugebėk patenkinti jos smalsumą.
• Per daug nepasitikėk. Turėk galvoj, kad apie žmonos neištikimybę vyras visada sužino paskutinis.
• Stenkis pastatyti save „namų valdovu“ jau pirmomis bendro gyvenimo savaitėmis. Jei praleisi progą, paskui jau niekas nepagelbės prestižą atstatyti.
• Tamstos žmona visai neturi smulkiai žinoti kiek turi pajamų. Nuo to išlaidos nepasidarys mažesnės.
• Jei žmona mėgsta muziką, dainavimą, poeziją ar bridžą, nekritikuok jos gabumų kitiems žmonėms girdint.
• Sugebėk savystoviai išspręsti savo šeimos gyvenimo klausimus. Jeigu apie kokį nors žygį ir abu nutarsit, šiam žygiui nepasisekus, vistiek kaltas būsi vienas.

Dabok savo interesų

• Nebūk pavydus, bet saugok savo interesus.
• Jei pavydumas neturi pagrindo, tada jis sukelia moters džiaugsmą, o priešingu atveju jis sukelia pyktį. Įdėmiai sek tą „pavydumo reakciją“ ir pašalinsi daugelį savo žmonos „klaidingų kelių“.
• Nerūstauk, jei žmona turi pasisekimo pas pripuolamus garbintojus, bet žiūrėk, kad tas pasisekimas nenueitų per toli.
• Jei žmona tamstos akyvaizdoj giria svetimą vyrą, tai dar nėra pagrindas pavydumui. Daug pavojingiau, jei jį apie svetimąjį nebekalba tamstos akyvaizdoj.

Apie uošvę, drauges ir kitus dalykus

• Nesigailėk gerų žodžių apie žmonos tėvus, o ypač apie jos motiną. Būk lipšnus, šeimos ginčuose stok jos pusėj ir tamsta „skaldysi ir valdysi“.
• Kaip laikytis su jaunos žmonos drauge, tai menas, kuris sunkesnis už elgesį su žmona. Tas uždavinys palengvėja tuo, kad moterys beveik niekada nepasirenka sau draugių, kurios būtų už ją pačią gražesnės. Būtinai stenkis laikyti tas drauges toliau nuo namų.
• Neleisk savo žmonai pirkti perdaug ankštus batus.

Nėra nelaimingų vedybų – yra tik nelaimingi žmonės. Užtai šeimos gyvenime optimizmas ir sugebėjimas nuslopinti perdėtus reikalavimus yra svarbesnis už viską. Gražiausia mergina negali duoti daugiau, negu ji pati turi.

Šaltinis – Naujas žodis". – 1933, birž. 25 d. (Nr. 20), p. 9–10.