41 proc. vairuotojų Lietuvoje yra sėdę prie automobilio vairo išgėrę ir net 12 proc. yra buvę situacijoje, kai kas nors juos atkalbinėjo nuo vairavimo išgėrus. Beveik trečdalis visų lietuvių mano, kad alkoholis kelyje sukelia didžiausią pavojų. Tai atskleidė „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies eismo įpročius ir kultūrą.
Kodėl žmonių neveikia įspėjimai, baudos ar rizika prarasti teises? Ekspertai teigia, kad būtina keisti visuomenėje nusistovėjusias normas – tam reikalingas griežtesnis požiūris į vairavimo apsvaigus problemą siekiant, kad tokie vairuotojai jų aplinkoje nebūtų toleruojami.
Tolerancija – per didelė
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad tolerancija išgėrusiems vairuotojams Lietuvoje yra per didelė.
„Vertinant šią problemą, yra vienas svarbus dalykas – visuomenės požiūris. Kadangi visuomenėje vis dar matosi pakankamai didelė tolerancija praktikai vairuoti išgėrus, kad ir visai nedaug, tai šioje situacijoje, kaip sakoma, turime rezultatą – varnas varnui akies nekerta. Jeigu kas pakliūva į policijos akiratį – sakoma: „O, nepasisekė“. Mes dažnai pamirštame, kad vairuojant reikia visai kitokių savybių, nei valgant vakarienę ar su kolegomis nuėjus po darbo į barą. Vairuojant reikia ir greitos reakcijos, ir atidumo bei greito sprendimų priėmimo. Manyčiau, kad šalyse, tokiose kaip Lietuva, kur didelis alkoholio vartojimas ir avaringumas yra vis dar opios problemos, tolerancijos riba turėtų būti nulinė“, – teigia žinomas vairavimo ekspertas, daugkartinis šalies ralio čempionato etapų prizininkas A.Pakėnas.
Atsakomybė – visiems
Ekspertas mini kitų šalių praktiką, kuomet atsakomybė už vairavimą išgėrus tenka visiems automobilio keleiviams. Pavyzdžiui, Japonijoje tiems asmenims, kurie važiuoja automobilyje su neblaiviu vairuotoju, gresia bauda už neatsakingą elgesį.
„Buvo tokia idėja ir Lietuvoje – bausti ir šalia sėdinčius keleivius, galbūt tai būtų sprendimas. Panašios taisyklės galioja ir Norvegijoje, kai atsakomybė tenka visiems keliaujantiems automobiliu su išgėrusiu vairuotoju. O Japonija ar Norvegija juk yra šalys, kurių kultūroje itin aukšta socialinė atsakomybė. Ten, kai žmonės mato, kad tu sėsi už vairo išgėręs – sako: „Palauk, palauk. Tu nebevairuok“. Tai ne tik pilietiškas požiūris, bet ir draugiškumas. Tad jei iš tikrųjų norime, kad neblaivūs vairuotojai nebebūtų atsakingi už tiek avarijų, reikia keisti visų mūsų požiūrį“, – vertina A.Pakėnas.
Drausminami aplinkinių nebūtinai klauso
Tyrimas atskleidė ir kitą nerimą keliantį aspektą – nors ir raginami nevairuoti, dalis vairuotojų vis tiek sėda prie vairo. Visuomenės apklausos duomenimis, 12 proc. yra atsidūrę situacijoje, kai kas nors juos atkalbinėjo nuo vairavimo išgėrus: 4 proc. vis tiek nusprendė vairuoti, 8 proc. respondentų aplinkiniai atkalbėjo, šie nusprendė nevairuoti.
Tad jei iš tikrųjų norime, kad neblaivūs vairuotojai nebebūtų atsakingi už tiek avarijų, reikia keisti visų mūsų požiūrį.
„Pastarąjį dešimtmetį stebėjome reikšmingus pokyčius alaus vartojimo kultūroje, lietuviai tikrai išvystė savo paletę, išmoko degustuoti, o ne tiesiog gerti. Tai buvo vienas iš mūsų tikslų prisidedant prie sąmoningesnės ir atsakingesnės visuomenės kūrimo Lietuvoje, tačiau neblaivus vairavimas vis dar lieka neišspręstu klausimu. Dėl to pradėjome projektą „Mylios be promilių“, kuriuo edukuosime vairuotojus už vairo sėsti ir elgtis apgalvotai, drausmingai bei atsakingai“, – sako daryklos „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Reprezentatyvus tyrimas parodė, kad dauguma (74 proc.) tyrimo dalyvių, jei dėl svarbių aplinkybių privalėtų kažkur važiuoti, tačiau prieš tai būtų vartoję alkoholio, tikrai nesėstų už automobilio vairo. 16 proc. imtųsi priemonių, kad įsitikintų, ar nėra pernelyg apsvaigę. 6 proc. vairuotų daug atsargiau. Po 2 proc. respondentų vairuotų trumpiausiu keliu arba važiuotų nuošalesniais keliais.
Būtina pažadinti sąmoningumą
Anot A.Pakėno, norint pakeisti situaciją, reikia pakeisti žmogaus mąstymą ir motyvaciją, pažadinti sąmoningumą – kol to nepavyks pasiekti, eilinis žmogus nepakeis ir savo veiksmų.
„Visais laikais, net ir prie labai drastiškų priemonių, pasitaiko vairuotojų, kurie sėda už vairo išgėrę, ar žmonių, kurie vagia, ir panašiai. Tačiau kol žmogus galvos, kad pagautas ir nubaustas nebus, tol jis taip ir darys. Ypač kritinėse situacijose, kai nutinka kažkas itin svarbaus ir dėl to dar kelia papildomą stresą, reikalingos griežtos priemonės ir bausmės neišvengiamumo jausmas. Kitaip ir toliau turėsime šitą dalį vairuotojų, kurie įsivaizduoja, kad stengsis vairuoti atsargiau, tačiau įsivaizduokite, ką galvotumėte apie tokį pasiteisinimą nelaimės atveju?“, – svarsto ekspertas.
Anot jo, pažengusiose šalyse tolerancija pažeidimams itin maža ir piliečiai aktyviau praneša apie pažeidėjus.
„Aš esu klausęs skandinavų – kodėl jūs statote metalines tvoras tarp eismo juostų? Kodėl turite tiek daug radarų? Jūs gi tokia subrendusi visuomenė, kam tiek daug kontrolės? Jie sako – kad ir kokia subrendusi visuomenė bebūtų, vis tiek dalis vairuotojų nesilaikys tam tikrų normų. Tad kyla klausimas, o kokia, palyginus, mūsų visuomenės dalis yra sąmoninga? Jei mūsų pažeidimų procentas aukštas, mums būtina daryti esminius pokyčius. Kitaip – turėsime kovą su vėjo malūnais“, – vertina vairavimo mokyklos direktorius.
Net 29 proc. lietuvių įsitikinę, kad alkoholio kiekis kraujyje kelia didžiausią pavojų keliuose.
„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“, VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“, 15min.lt ir zmones.lt.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų balandžio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.