20-metį mininti grupė „Kitava“ pristato dainą ir klipą apie meilę savo kraštui

Rasa, atidesni klausytojai išsyk atkreips dėmesį, kad naujosios dainos žodžiuose aiškus „getona, žalia, raudona“ leitmotyvas. Tai daina apie Lietuvą?

Taip, tai galima vadinti patriotine daina. Muziką ir žodžius sukūriau aš. Tačiau nesinorėjo primityviai dainuoti „myliu Lietuvą“, „čia gražiausia šalis“ ir pan. – norėjau kažko perleisto per asmeninę prizmę. Man pačiai nesvetimas pasižvalgymas po pasaulį, palyginimas, kaip pas kitus, kaip pas mane. Susikuriame iliuzijas, kad visi gyvena tobulus gyvenimus, o užsienyje ir žolė žalesnė. Bet iš tiesų taip nėra. Dainoje yra eilutė „Gal ieškau aš, ir ieškai tu, ką turim jau...“ – ji apie tai, kad svarbiausia – ne kelionės tikslas, o pati kelionė, kad gal nebūtina trenktis į kitą pasaulio kraštą, jog atrastum laimę – ji gali būti čia pat. 

O pati niekada nesiviliojai užsieniais? Juk dažnai mūsuose muzikantai kalba apie tai, kad muzikos rinka užsienyje didesnė, galimybių daugiau... 

Ne, net įsivaizduoti negalėčiau, kad gyvenčiau kažkur kitur nei Lietuvoje. Aš net į Vilnių nenorėjau ir nenoriu kraustytis. O dėl galimybių... (atsidūsta, red. past.) Žinote, jau sakiau kad buvo ir vadybininkų, ir prodiuserių, kurie mums sakė, kad „Kitava“ turi išmokti kurti tai, ką perka. Maždaug, kad va, artėja vasara, tai reikia vasaros hito, artėja Kalėdos – reikia sukurti, ką nors šventėms. Galbūt, jei būtume taip darę, gal ir arenas būtume rinkę... Negali žinoti. Bet aš džiaugiuosi, kad neparsidavėme. Nė viena mūsų daina nebuvo sukurta todėl, kad reikėjo – visos kilo iš būtinybės pasidalinti savyje skambančia muzika ir tikėtis, kad kažkam tai patiks.

„Geltonų kurpaičių“ klipą nusprendėte filmuoti vienoje gražiausių šalies vietų – prie Olando kepurės. Kodėl?

Klipo režisieriaus ir operatoriaus Roko Baškio paprašiau, kad klipas būtų kaip ta pati gražiausia diena – kai šviečia saulė, pučia lengvas vėjas nuo jūros ir tu tiesiog džiaugiesi, tuo ką regi ir ką jauti.

Labai norėjosi, kad dainos paprastumas ir lengvumas suplauktų į vieną visumą. Įdomiausia, kad kai kurie lietuviai pamatę klipą, net neatpažino gimtų vietų – klausė kur mes čia filmavom, į kokį užsienį vykome. Tai tik dar kartą patvirtino dainos pagrindinę žinutę, kad tikro grožio toli ieškoti nereikia.

Šalia visuomet yra ir jūsų vyras Kęstutis Stoškus – grupės gitaristas, prodiuseris, aranžuotojas – su juo kartu muzikoje, ir šeimoje, auginant du vaikus. Kokia jūsų laimingų santykių paslaptis – juk atrodytų, kad dabar pramogų pasaulyje populiarios skyrybos?

Nedaryti tai, kas populiaru (juokiasi). Kęstutis yra mano geriausias draugas ir geriausias patarėjas. Ginčijamės tik apie muziką – aš parašau melodiją, jis kabinėjasi: „na kam čia dar vienas akordas, kam čia tas pragrojimas, kam tas gitaros solo...“. Bet iš diskusijų gimsta tik dar geresnis rezultatas.

Man dažnai kiti muzikantai pasako: „Rasa, kaip mes tau pavydime, kad tu scenoje stovi ne viena“. Iš tiesų, jausti, kad už tavęs ir tavo širdžiai brangiausias žmogus, ir dar muzikiniai bendraminčiai – profesionalūs ir kūrybingi „Kitavos“ muzikantai – yra didžiulė dovana.

Per 20 gyvavimo metų grupės repertuare atsirado įvairiausių dainų, tarp jų ir vadinamasis folkrokas, į autorinę kūrybą įvilktas folkloras – tačiau tai tik dalis. Tad ko gali tikėtis klausytojas atėjęs į „Kitavos“ koncertą?

Banalu būtų atsakyti „daug geros muzikos“, tiesa? (šypsosi). Mūsų dainos turi daug energijos, pozityvumo, per tiek metų mes jau peržengėme konkrečių žanrų ribas. Šiandien mūsų klausosi ir tas, kuris dar prisimena grupės pirmąsias dainas, ir tas, kuris tik gimė prieš 20 metų ir dabar jau atsivalgęs per dieną „iškeptų“ hitų, ieško kažko originalaus, savito.

Mes nebandome eiti populiarumo keliu – mes liekame ištikimi savo lietuviškoms šaknims. Ir neabejoju, kad atėję į mūsų koncertus, žmonės išsyk pajaučia, kas yra tikra. 

Artimiausias 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejų mininčios grupės „Kitava“ koncertas įvyks rugpjūčio 10 d., 20.00 val. Palangos Kurhauzo salėje.