24 valandų patirtis Vilniaus oro uoste: nekantriausi – grįžę iš atostogų šiltuose kraštuose
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bružinskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos kaskart jam suteikia naujų iššūkių.
Kovo 15-17 dienomis A. Bružinskas savanoriavo Vilniaus oro uoste.
„Beveik 24 valandas padėjau tikrinti į Vilnių atvykstančius keleivius“, – pasakoja Adomas.
Neeiline patirtimi su portalu Žmonės.lt pasidalijęs vyras teigia, kad sostinės oro uostas kasdien tobulina tikrinimo procesą.
Realybėje viskas atrodo taip:
- normuodami srautus kariai išleidžia keleivius iš autobuso;
- kiekvienam keleiviui yra dezinfekuojamos rankos;
- visiems yra pamatuojama temperatūra su termovizoriais;
- jei temperatūra kelia įtarimų, keleivį tikrina sveikatos specialistai ir priima sprendimą ar reikalinga hospitalizacija ar ne;
- keleiviai užpildo anketas su savo duomenimis ir keliauja link muitinės.
Pasak Adomo Bružinsko, kuris savo akimis matė, kas šiuo metu vyksta Vilniaus oro uoste, visas patikros procesas veikia pakankamai sklandžiai.
„Darbą smarkiai pagerino įkurtas bendras operacijų centras, kuriame dirba visų susijusių įstaigų atstovai. Svarbiausios visame procese yra keleivių anketos. Jei avialinijos bendradarbiauja, keleiviai jas užpildo lėktuve ir procesas juda pakankamai greitai. Jei pildoma oro uoste – tai kainuoja laiko“, – pasakoja Adomas.
Taip pat, anot Adomo, daug laiko kainuoja asmens hospitalizacija. Visa patikra keliasi į kitą vietą, „Grinda“ dezinfekuoja visas patalpas, dezinfekuojamas ir lėktuvas.
„Savanoriai dirba kartu su oro uosto darbuotojais ir sveikatos apsaugos specialistais. Kariuomenė savo procesus susitvarkius pakankamai sklandžiai, iš miesto pusės matau, kad reikia prisidėti su sveikatos specialistų personalu. Kariai budi 4 valandas, tuomet keičiasi pamaina ir taip 24 valandas. Bent kol aš budėjau, sveikatos specialistai budėdavo bent 2 valandomis ilgiau.
Kas liečia Kariuomenės aprūpinimą, tai aš toks saugus, kaip oro uoste, nesijaučiau per visą šią epidemiją. Gauname kombinezonus, respiratorius, apsauginius akinius, pirštines, o nuo dezinfekcinio skysčio, greičiausiai, tuoj tapsiu ir priklausomas“, – optimistiškai apie situaciją kalba vyras.
Keleviai oro uoste savanoriavusiam A. Bružinskuis tapo įdomiausia bendro patirties dalimi.
„Buvo visko – ir patenkintų, ir klausiančių, ir dėkojančių, ir siunčiančių, ir besimušančių. Sutikau ir Lietuvos irklavimo rinktinę grįžtančią iš treniruočių stovyklos Italijoje. Taisyklė, kad nekantriausi yra tie, kurie grįžę iš atostogų šiltuose kraštuose, ir patarimų turi, ir pamoko, ir pasako, kur mums eiti. Žmonės, kurie dvi paras per keturis skrydžius šiaip ne taip atsibeldė iki Lietuvos – kantriausi ir dėkingiausi.“