25-ąjį gimtadienį švenčianti „Laima“: šis numeris gali tapti bibliografine retenybe

Vien viršelio fotosesija truko beveik 7 valandas! O dar laikas, skirtas žurnalistės Julės Šiurkutės interviu su viršelio heroje, Londone gyvenančia dainininke Monika Liu. („Monikos pusiausvyros dėsniai“, p. 18.)

Neabejojame, kad skaitytojus sudomins ir interviu su 20 metų „Laimai“ vadovavusia dabartine žurnalo „Žmonės“ vyriausiąja redaktore Gitana Bukauskiene („20 metų“, p. 34). O žurnalistė Julė Šiurkutė praskleis uždangą, kaip būdavo kuriami „Laimos“ viršeliai („Gliancinės istorijos“, p. 27) ir kas per tuos 25-erius metus nutiko pasaulio ir Lietuvos madoje.

Žurnalo „Laima“ stiliaus guru Laura Mizgirytė-Latour užsimojo apžvelgti žurnaluose matomas asmenybes ir išrinkti stilingiausias, nes „nepraėjo nė 20 metų, ir lietuviška mada ir stilius įgavo dėmesio vertą pagreitį“ („Žurnalų puikiausieji“, p. 70).

Parfumerijos apžvalgininkė bei tinklaraštininkė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė apibendrina, kas vyko parfumerijos pasaulyje Lietuvoje ir užsienyje tais 1993-aisiais, kai pasirodė pirmasis „Laimos“ numeris („Permainų kvapas“, p. 74). O žurnalo komandos ir autorių paprašėme įvardyti vieną jų mėgstamiausią ar didžiausią įspūdį palikusią lietuvių autoriaus knygą, išleistą per pastaruosius 25 metus („Ta vienintelė“, p. 136).

„Laima“ – senas lietuviškas, lietuvių likimo lėmėjos vardas („žurnalo įkūrėjas Vilius Užtupas prieš 25 metus paskaičiavo, kad Laimos vardas buvo populiariausias Lietuvoje, tad kitų pavadinimų neieškojo“, – rašoma „Gliancinėse istorijose“). Tad ir šia ypatinga proga norėjome prisiminti savo šaknis, panagrinėti, kas mes esame, – rugpjūčio mėnesio „Laimoje“ apie Lietuvą, lietuviškumą ir galimybes šioje šalyje dirbti ir kurti pasakoja jauni ir entuziastingi pašnekovai: svetur visoksios duonos ragavusi jau minėta Monika Liu, žurnalistė, iniciatyvos ir radijo laidos „Ką žmonės dirba?“ įkūrėja Rasa Jusionytė, džiazo muzikantas, pianistas Vytautas Straižys, teisininkas Rytis Valūnas ir kt.

Daugybės iniciatyvų autorius R. Valūnas, baigęs prestižinėmis laikomas studijas JAV ir tik per atsitiktinį įvykį grįžęs į Lietuvą ir čia pasilikęs, atviras: „Dabar manau, kad turbūt ir aš mąsčiau stereotipais, esą Lietuvoje <...> neįmanoma nuveikti nieko įdomaus, sukurti didelių dalykų. Bet pamačiau sėkmingai plėtojamus draugų verslus, ambicijas kurti kokybišką kosmetiką, įsitraukiau į draugų čia susikurtą laisvalaikį ir patikėjau, kad Lietuvoje yra ne tik daug būdų pramogauti, bet ir daugybė galimybių kurti ir dirbti“ („Viskas prasideda nuo svajonės“, p. 132).

Pradėjusiai kalbinti žmones savo laidai „Ką žmonės dirba?“, R. Jusionytei, daug šilto ir šalto patyrusiai Londone, galima sakyti, irgi atsivėrė akys: „Kai kurios istorijos mane taip supurtė, kad pamačiau kitą Lietuvą – kurioje daug galimybių kurti, o kuriant jausti prasmę, netgi parodyti mano kartos žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje, kad verta grįžti namo“ („Grįžusi pamačiau kitą Lietuvą“, p. 38).

Šio numerio mados ir grožio temose – beveik vien lietuviški ženklai ir kūrėjai. Juk kaip gera, kai kam nors užsienyje pagyrus švarką ar karolius, galime išdidžiai atsakyti: „Tai – lietuvių kūryba.“ Kaip teisingai pastebi skilties „Maisto kultūra“ autorė Eglė Juzumas („Menas valgyti lietuviškai“, p. 168), tikrasis mūsų identiteto grožis atsiskleidžia tik tada, kai išmokstame vertinti savo šaknis: „Kai suprantame ir norime visam pasauliui papasakoti, kad daugiau tokių, kaip mes, nėra.“

Tačiau pernelyg nostalgiškai gręžiotis į praeitį neverta – Eglė Černiauskaitė gimtadienio proga atgimusioje savo skiltyje primena, kad geriausias laikas yra dabar („Nebus geresnių laikų“, p. 114). Todėl ir „Laima“ žengia pirmyn ir jau nuo rugsėjo mėnesio numerio sveikinsis su skaitytojais nauju vardu – „Laimė“. Laimingo gimtadienio, „Laima“! Ir bėkite pirkti 25 metų epopėją apibendrinančio rugpjūčio mėnesio numerio – kaip mūsų autorė teisingai pastebėjo feisbuke, jis gali tapti bibliografine retenybe. Kaip ir naujasis rugsėjo mėnesio numeris!