25-ąjį gimtadienį švenčiantis Dominykas Vaitiekūnas: „Jei nepasiimu asmens dokumento, manęs kartais neįleidžia į barą“
„Aš niekada nepykstu ant draugų, giminių ar pažįstamų, kurie pamiršta mane pasveikinti su gimtadieniu, nes aš ir pats labai dažnai pamirštu žmonių gimtadienius“, – kvatodamas patikina aktorius, trupės „Liūdni slibinai“ narys Dominykas Vaitiekūnas. Rudenišką, bet itin saulėtą ketvirtadienį savo 25-ąjį jubiliejų švenčiantis Dominykas patvirtino, kad vietoje pompastiškos gimtadienio šventės jis mieliau renkasi pokštus ir interaktyvias pramogas su draugais.
„Gimtadienio aš pernelyg nesureikšminu ir didelių puotų niekuomet nekeliu. Mes draugų kompanijoje turime tokią tradiciją, kad jubiliatas nieko nedaro, o jam šventę rengia draugai. Paprastai tai būna labai kukli šventė, o kartais ji tampa ypatinga. Pavyzdžiui, viena sykį per mano gimtadienį draugai specialiai man surengė ekskursiją po keistas Vilniaus vietas, o per dar kitą – draugai man sudėjo lauknešėlį ir nusiuntė „susipažinti“ su nakvynės namais“, – prisiminė aktorius.
„Liūdnasis slibinas“ Dominykas, kaip ir dera, prisimena ir liūdniausią savo gimtadienį. Jis truko vos 25 minutes, o draugai, palikę darbuose skendintį Dominyką, nukūrė švęsti jo gimtadienio... be jo.
Nepasiėmiau jokio dokumento ir einant į barą apsauginis manęs neįleido. Mat jau buvo po dešimtos, o aš neturėjau tapatybę patvirtinančio dokumento, kad man yra užtektinai metų.
„Tai buvo pernai, per mano 24-ąjį gimtadienį. Tuo metu aš dalyvavau šokių projekte, mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ruošiausi gastrolėms Sankt Peterburge. Iš akademijos išėjau tik 22 valandą vakaro. O išėjęs lauke pamačiau penkias draugų mašinas su įjungtais žibintais, balionais ir tortu. Krūva mano draugų atvažiavo manęs pasveikinti prie akademijos. Jie žinojo, kad po penkiolikos minučių aš turiu būti šokių salėje. Liūdnoka buvo, kad vos užpūtęs žvakutes aš privalėjau keliauti. Žinoma, paskambinau savo šokių partnerei ir pasakiau, kad 10 minučių vėluosiu. Ir vos 25 minutes šventęs savo gimtadienį išvykau į repeticiją bei šokau iki 2 valandos nakties. O mano draugai šventė mano gimtadienį be manęs“, – pasakojo aktorius.
Nors šiais metais aktorius švenčia savo jubiliejinį gimtadienį, didelių iškilmių rengti neketina. Anot jo, diena prabėgs besidarbuojant, o vakare dieną paminės draugų būryje.
„Kadangi šiemet man sueina 25-eri metai, tai taurę vyno su draugais pakelsime ir viskas. Be jokių balių ir didelių šakočių. Be to, mūsų draugų būryje nėra priimta dovanoti didžiules dovanas. Dažniausiai vienas kitam dovanojame arba kažkokias, liaudiškai tariant, nesąmones, arba kokią nors ne pačią maloniausią užduotį duodame įvykdyti, kad galėtume pasišaipyti vienas iš kito. Štai buvome draugei suorganizavę dieną gyvūnų prieglaudoje. Ji turėjo joje savanoriauti. Tam, kad gyvenimas nebūtų toks saldus ir gražus“, – netvardydamas juoko balse apie gimtadieninius pokštus pasakojo Dominykas.
Gero humoro jausmo nestokojantis aktorius pripažįsta, kad metų dar neskaičiuoja su ilgesiu. Žinoma, norėtų, kad laikas sustotų ties 25-iais, bet tik dėl sveikatos ir energijos, bet nieku gyvu dėl raukšlių. Maža to, Dominykas prisipažino, net ir dabar kartais jo neįleidžia į barą, jei jis nepateikia tapatybę ir tinkamą amžių patvirtinančio dokumento.
„Visai neseniai, po koncerto nusprendžiau mieste susitikti su draugais. Grįžau namo, nusimečiau daiktus ir į kišenę įsibrukau tik vieną banknotą, už kurį galvojau nusipirksiąs vyno taurę. Nepasiėmiau jokio dokumento ir kaip tyčia tą vakarą apsauginis manęs neįleido į barą. Mat jau buvo po dešimtos, o aš neturėjau asmens dokumento. Teko kviestis administratorę, kurią pažinojau, ir ji iš manęs gerai pasityčiojusi patvirtino apsauginiui, kad aš jau pilnametis“, – kuriozišką situaciją prisiminė Dominykas.