27-erių Indrės gyvenimas vertas knygos: vieno drąsaus žmogaus sprendimas lėmė tris gyvenimus
27–erių Indrė Melonovienė nėra pramogų pasaulio ar socialinių tinklų žvaigždė, bet jos istorija verta ne tik knygos, bet ir televizijos eterio. Prieš septynerius metus Indrė netikėtai išgirdo kraupią diagnozę ir gydytojų verdiktą – jai reikia inkstų persodinimo, jei tik sulauks tinkamo donoro.
„Pasaulis aukštyn kojomis apvirto per kelias dienas“, – šį antradienio vakarą 19.30 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos Indrė. Moteris prisimins palyginimą, kurio sulaukė, kai jai buvo nustatytas inkstų nepakankamumas. „Nežinau, ar geriau vėžys, ar geriau ši liga, nes vėžį dar gali išgydyti...“, – pasakos Indrė.
Laimei, donoro tuomet vos 20–ies Indrė sulaukė. Inkstų dalybos atsiradus donorui primena loteriją. Kviečiamas ne vienas, o net šeši galimi kandidatai, atitinkantys donorą. Jiems atvykus atliekami išsamūs tyrimai, ir tik tada nusprendžiama, kas taps dviem laimingaisiais, gaunančiais reikalingą organą. Indei pasisekė, inkstą jį gavo po pirmojo kvietimo.
Kam priklauso jai atitekęs inkstas Indrė sužinojo po penkerių metų, kai ryžosi parašyti laišką donoro artimiesiems. Laišką jos inksto donoru tapusio vaikino mamai Indrė parašė ruošdamasi savo vestuvėms.... „Laiškui ruošiausi net kelias savaites...“, – pasakos moteris sunkiai tramdydama ašaras.
Šiandien moteris gyvena pilnavertį, laimingą gyvenimą, o prieš aštuonis mėnesius pagimdė dvynius. „Vieno drąsaus žmogaus sprendimas lėmė tris gyvenimus – mano, ir dviejų mano vaikų“, – įsitikinusi Indrė.
Vienas pirmųjų garsių žmonių, pasirašiusių donorystės sutartį, ir išsėmusių specialią tai liudijančią kortelę, Arūnas Valinskas teigs nė neįsivaizdavęs, kad gali būti kitaip.
Beveik šešerius vaikystės metus Arūnas Valinskas pasakos praleidęs ligoninėje, mat turėjo bėdų su inkstais. Tai pasak garsaus televizijos vedėjo buvo vienas paskatinimų tapti potencialiu organų donoru. „Esu ne kartą matęs, kai vakare su savo palatos draugu šneki, o ryte randi jį jau užklotą, nes jis neišgyveno tos nakties. Ir laukdavo ir inkstų persodinimo, ir kraujo perpylimo...“, – pasakos A. Valinskas.
Arūnas dar ir šiandien prisimena prieš daugelį metų nutikusį sukrečiantį įvykį, kai į ligoninę lėkė išgirdęs apie sunkiai susirgusią mažą mergaitę, kuriai skubiai prireikia retos grupės kraujo donoro – tokios pat, kokią turi Arūnas.
„Aš ne kartą esu matęs, kaip žmogus, kuris pats niekada nieko nedavė, atsitikus bėdai laksto iškėlęs rankas, išplėtęs akis į dangų, ir rėkia – kodėl, kodėl man, kodėl niekas nepadeda, kodėl aš negaunu... Todėl, kad to nedarai.... Jau net kalbant apie paprastą kraujo donorystę – aš nesuprantu, kaip gali nacionalinis kraujo centras rašyti, kad jiems trūksta kraujo, kai gatvėse vaikšto tiek žmonių... Todėl viskas, ką galiu padaryti, tai kas du mėnesius duoti kraujo, ir aš tą darau“, – pasakos „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras.