30-metį mininti atlikėja D.Meškaitė-Kisielienė: „Viena ranka prabėgę metai glostė, kita – mušė“
Dainininkė Dileta Meškaitė-Kisielienė kovo 18-ąją švenčia 30-metį. Portalui Žmonės.lt ji atvirauja, kad prabėgę metai buvo itin kūrybiški – netrūko svajonių įgyvendinimo profesinėje srityje ir muzikinių atradimų. „Mano dainos dabar – kupinos gyvybės“, – sako Dileta.
Dileta, šie metai meno žmonėms buvo ir emocinis, ir finansinis iššūkis. Kokiomis akimis į juos žvelgiate?
Jie iš tikrųjų buvo labai „įdomūs“. Kaip sakoma, viena ranka glostė, kita – mušė. Mano situacija su finansais tikrai nebuvo lengva. Nepaisant to, praėjęs laikas davė išties daug. Kūryboje aš stipriai praturtėjau. Jau visai netrukus su Leonu Somovu pristatysime albumo „Find You“ vinilinę plokštelę.
Kūryba su Leonu paskatino judėti užtikrintais žingsniais į priekį
Nemeluosiu, buvo visokių nuotaikų, bet nerealus kolektyvas, su kuriuo dirbame, mane labai motyvavo ir palaikė, o kūryba su Leonu bei dideli užsibrėžti tikslai, ne tik padėjo išgyventi šį sunkų laikotarpį, bet ir paskatino judėti užtikrintais žingsniais į priekį.
Paprastai suvaldėte išorinį bei vidinį chaosą?
Dažniausiai mane inspiruoja saviti žmonės aplink, atradimai kelionėse, koncertai, o karantino metu teko jaustis kaip agurkėliui stiklainyje, kuris plaukioja tame pačiame marinate. Kartais galvoje kildavo šimtai kūrybinių idėjų, reikėjo tik suspėti viską įrašyti ir įgyvendinti, bet būdavo, jog aplanko mintys, kad negaliu, nesugalvoju, nesigauna, visos durys uždarytos, muzikos dabar niekam nebereikia. Chaosą įveikti padėjo brangūs žmonės. Su jais drauge visas negatyvias mintis vijome į šalį. Tada pavyko padaryti dar daugiau nei galėjau įsivaizduoti. Klausytojai tą pajus ir mano dainose, jose – asmeninės istorijos bei išgyvenimai.
Karantino metu teko jaustis kaip agurkėliui stiklainyje
Kokie didžiausi džiaugsmai jus praėjusiu laikotarpiu aplankė?
Esu laiminga, jog pagaliau atėjo mano laikas ir svajonės pradėjo pildytis. Jau yra išleisti keli mūsų su Leonu Somovu singlai „Find You“ ir „Ledas“, kuriuos gerbėjai priėmė labai šiltai, o netrukus pristatysime ir dar vieną kūrinį „Nebaisu“.
Su Leonu jau esame paruošę pilną koncertinę programą. Labai laukiu, kada pagaliau galėsime visą tai pristatyti savo klausytojams gyvai.
Pokyčiai per pastaruosius kelerius metus itin ryškūs muzikinėje karjeroje – pasitraukėte iš vienos merginų grupės, ėmėte bendradarbiauti su muzikos prodiuseriu Leonu Somovu. O ar vyko jų asmeniniame gyvenime?
Kaip ir nieko naujo, kol kas. Nesilaukiu, su vyru gyvename kaip įprastai. Šuo niekur nepabėgo. Viskas klostosi gerai.
Neseniai vienoje laidoje kalbėjote apie emocinę sveikatą ir karantino įtaką jai. Kaip sveikata rūpinotės?
Mes labai daug protiškai dirbame bei emociškai pavargstame, o gyvenime yra be galo svarbus emocinės ir fizinės sveikatos balansas. Dažnai pamirštame, kad judėjime slypi gyvybė – ji suteikia jėgų, padeda „išsivalyti“ nuo negatyvių minčių, pasikrauti energijos. Būtent iš to ir susideda balansas, kuris padeda neprarasti tvirtybės ir man.
Ko pastaraisiais metais labiausiai trūko jums, ką naujo atradote?
Trūko gyvo bendravimo. Turėjome keletą virtualių koncertų, taip pat ir koncertą, kurį klausytojai galėjo stebėti iš savo automobilių. Patirtis buvo tikrai įdomi, tačiau tokie pasirodymai negali atstoti gyvo ryšio su gerbėjais. O atradau... naują linksminimosi būdą – video skambučius su draugais iki išnaktų!
Deja, bet šventės, o ypač gimtadieniai, įgavo visai kitokias spalvas, kokios nuotaikos jus aplankė artėjant šiai dienai?
Kadangi čia jau antras gimtadienis, kurį tenka minėti karantine, galima sakyti, kad esu pripratusi. Suprantu, kokios šiuo metu yra aplinkybės ir stengiuosi prie jų prisitaikyti.
Puikiausią šventę galima švęsti ir dviese
Džiaugiuosi, kad puikiausią šventę galima švęsti ir dviese.
Išties, retai miniu savo gimtadienius. Jeigu šventė ir įvyksta, tai dažniausiai tik mano artimųjų iniciatyva. Šią dieną labai keistai jaučiuosi, nors, aišku, labai malonu, kad žmonės prisimena, sveikina, skiria savo dėmesį, bet aš pradedu dėl to labai jaudintis, todėl mano elgesys gali pasirodyti kiek keistas. Ne kartą į sveikinimus atsakiau kokią nesąmonę, pavyzdžiui – „Ačiū, Jus irgi!“.
Už ką praėjusiam laikotarpiui norėtumėte padėkoti?
Esu dėkinga už viską. Mane supa įdomūs bei kūrybingi žmonės, metai buvo labai sėkmingi, kartu sukūrėme nemažai gražių dalykų, be to – sudėtingi etapai tik sustiprina, paskatina mąstyti už komforto zonos ribų, rasti naujų sprendimų. Suteikiau gyvybę savo kūrybai.
Ir... kiek naujų dalykų dar laukia!
