30-metį švenčiantis Mantas Petruškevičius: „Aš dar nenoriu jaustis suaugusiu“

Ištaigingą jubiliejaus šventę M.Petruškevičius rengia šeštadienio vakarą. Žmonės.lt stilistas pasakojo jos laukiantis su nekantrumu ir puikiai nusiteikęs. „Noriu, kad vakaras būtų nuo pradžių iki galo toks, kokio noriu. Svečius vaišins kviestinis šefas, jų laukia penkių patiekalų vakarienė, pagaminta iš jūros gėrybių, stalus dengs baltos staltiesės. Dekoracijos taip pat bus pagal mano pageidavimus. Noriu kitiems padaryti gražią šventę“, – sakė M.Petruškevičius, kurio pasveikinti į „Stiklių“ restoraną atvyks net 85 svečiai.

Svarbiausia M.Petruškevičiui yra puikiai praleisti laiką ir pasimėgauti ištaiginga atmosfera. Dovanos jam – antraeilis dalykas. „Nesureikšminu dovanų – nenoriu, kad žmonės galvotų, kad kviečiu į gimtadienį tam, kad man kažką atneštų. Man svarbiausia gera atmosfera. Dovanos, kurios mane žavi, yra kuriančios atmosferą – žvakės, gėlės, geri kvapai. Neneigsiu, prabanga man patinka, tačiau kiekvienas ją interpretuoja kitaip: yra žmonių, kurie mano, kad atnešti brangią dovaną yra vertybė. Aš manau, kad skoninga, apgalvota ir nedaug kainuojanti dovana taip pat yra brangi“, – svarsto stilistas.

Nenori subręsti

30 metų – nei daug, nei mažai. Tą pripažįsta ir M.Petruškevičius – neslepia, kad kartais apima nostalgija praėjusiems metams, tačiau subrendęs nesijaučia. „Man kartais užeina tokia nuotaika, kai pasijaučiu senstelėjęs – tai dažniausiai nutinka mieste pamačius tiek daug gražaus jaunimo. Prisimenu tada, kaip gerai atrodžiau būdamas 20-ies. Nors, tiesą sakant, aš ir dabar gerai atrodau. Nemanau, kad 30 metų yra daug. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau keisis mano požiūris į gyvenimą, vertybes, skonį. Dabar jaučiuosi visai susiformavęs, tačiau vis dar nesijaučiu visiškai subrendęs. Aš dar nenoriu jaustis suaugusiu – būti vyru Mantu“, – juokiasi jis.

Niekad nesistengiu savo išvaizda šokiruoti, atrodyti išskirtinai. Noriu atrodyti elegantiškai – elegancija man svarbi visur: žmonėse, elgesyje, namuose.

Paklaustas, kaip puoselėja savo išvaizdą – juk pats pripažino manantis, kad atrodo puikiai, M.Petruškevičius atskleidė kelias taisykles. „Vadovaujuosi keliomis taisyklėmis. Mano drabužiai visada turi būti valomi valykloje. Pavyzdžiui, kiekvienam vakarėliui pasirenku „šviežius“ baltus marškinius iškrakmolyta apykakle. Man svarbūs ir batai, kuriuos aviu. Žinoma, laisvalaikiu į save perdėm neinvestuoju – matyt, ne visada atrodau tinkamai, kartais gal net neskoningai. Bet bendraudamas su žmonėmis dėl savo išvaizdos nenoriu kelti diskomforto nei sau, nei kitiems. Niekad nesistengiu savo išvaizda šokiruoti, atrodyti išskirtinai. Noriu atrodyti elegantiškai – elegancija man svarbi visur: žmonėse, elgesyje, namuose“, – sako jis.

M.Petruškevičius pripažįsta: nuolat garsiai skambantys jo gimtadienio švenčių aidai – pomėgio sulaukti dėmesio padariniai. „Esu asmenybė, kuriai patinka viešumas, nors laikui bėgant kartais pagalvoju kitaip – gal būtų geriau būti nežinomam, nes tai turi daug minusų“, – sako jis.

Atskleidžia tik vieną: „Yra ir asmeninio gyvenimo peripetijų. Žinomiems, išskirtiniams žmonėms, kurių Lietuvoje yra vienetai, būti su kažkuo yra labai sudėtinga. Tokie žmonės dažniausiai būna vienišiai. Laikau save užkietėjusiu vienišiumi: labai mėgstu bendrauti, tačiau asmeniniame gyvenime kol kas man geriausia vienam.“

Ko M.Petruškevičius palinkėtų sau gimtadienio proga? „Tikrų draugų, tačiau nedaug. Taip pat energijos, gerų, tikrų dalykų aplink ir kad būčiau laimingas. Man to pakanka. Jau esu laimingas. Manau, kad laimę kuriame patys – nesilaikau to požiūrio, kad mane kas nors turėtų linksminti, kurti atmosferą. Pats turiu save padaryti laimingu“, – įsitikinęs.