32-ąjį gimtadienį švenčianti Aistė Jasaitytė-Čeburiak: „Ši diena nereiškia, kad ėmei ir netikėtai tapai kitu žmogumi“
Bėgant metams gimtadienio šventės ypatumai pasikeičia tiesiog radikaliai. Būdamas penkerių džiaugiesi užpūtęs visas ant torto esančias žvakutes, sulaukęs 18-kos mėgaujiesi nepriklausomybe ir įgautomis teisėmis, o metams pasiekus 30-metį imi į gyvenimą žiūrėti kur kas brandžiau. Štai manekenė Aistė Jasaitytė-Čeburiak, ketvirtadienį švenčianti savo 32-ąjį gimtadienį, pareiškė, kad daugėjančių metų savoje sąskaitoje ji nei bijo, nei sureikšmina, o skirtumas tarp 31-erių ir 32-ejų – tik vienas skaitmuo.
„Man visa laiką smagu, kad tą dieną susilauki daug dėmesio, gražių žodžių ir palinkėjimų. Tai – labai miela. Tai yra labai šilta diena. Kiekvienas mano gimtadienis būna kitoks. Tai priklauso nuo aplinkybių ir nusiteikimo. Pavyzdžiui, rytoj su vyru mano gimtadienio proga išskrendame į šiltus kraštus. Taigi mano gimtadienis primins atostogas ir aš labai tikiuosi pailsėti. Tačiau ne visuomet mes vykstame į užsienį. Praėjusiais metais, pavyzdžiui, švenčiau su draugais. Mano vienas pažįstamas – puikus kulinaras – labai skaniai pagamino ir mes turėjome šiokią tokią atrakciją“, – portalui Žmonės.lt pasakojo A.Jasaitytė-Čeburiak.
Aistė pripažino, kad jai visuomet malonu gauti dovanas, tačiau nieko nėra brangiau už artimųjų ir draugų kompaniją ir kartu praleistą laiką. Kita vertus, ji niekuomet neatsisakanti gėlių. Klausite, kokių? Skirtumo nėra, mat manekenė itin mėgsta visų gėlių žiedus, o gimtadienis – geriausia diena jų gauti.
Paklausus, kuris jos gimtadienis ryškiausiai įsirėžė į jos atmintį, manekenė kiek pamąstė ir galiausiai patikino, kad vieno išsirinkti negalinti.
Gimtadienis reiškia, kad prie buvusių metų prisideda tik dar vienas skaičius. Iš tiesų, svarbiausia tai, koks jausmas yra tavo viduje.
„Net negalėčiau įvardyti. Mano gyvenimas visuomet buvo labai aktyvus. Vienu etapu man teko keliauti po daugelį skirtingų šalių, tad gimtadienį švenčiau ir Niujorke, ir Paryžiuje, ir Italijoje. Man jie visi ypatingi ir įsimintini. Ir tokio kažkokio vieno, kuris būtų kažkoks labai ypatingas“, tikrai neatsimenu. Kiekvienas mano gimtadienis būna neplanuotas ir kitoks. Aš neskiriu laiko įdomybių ar vakarėlių planavimui, tiesiog kokia energija iš vidaus ateina, taip ir būna. Tarkim, 28-asis gimtadienis man patiko, nes jis buvo teminis ir dalyvavo daug mano draugų, o 30-metis – nes jį sutikau šeimos rate, mažame restorane, su žvakėmis ir geru šampanu. Aš esu toks žmogus, kad koks vakarėlis bebūtų, aš vertinu ne jį, bet laiką, praleistą kartu su artimais žmonėmis. Tik jis išties ir yra svarbus“, – mintimis dalijosi manekenė.
Kaip gi tuomet su nenumaldomai bėgančiu laiku ir didėjančiu metų bagažu? Juk dažna moteris raukšlių bijo kaip velnias kryžiaus, o jei moteris dar ir manekenė... Aistė ramiu balsu patikina, kad į prabėgusius metus žiūri be panikos, streso ir pompastikos. Juk viskas įvyksta ne per vieną dieną, o palaipsniui, tad visiškai to nepastebi.
„Nesu iš tų, kurios jaudintųsi dėl savo amžiaus. Kažkaip realistiškai vertinu šį faktą, – juokėsi Aistė. – Suprantate, atėjus gimimo dienai, nereiškia, kad štai ėmei ir vieną dieną tapai kitoks. Gimtadienis reiškia, kad prie buvusių metų prisideda tik dar vienas skaičius. Iš tiesų, svarbiausiai tai, koks jausmas yra tavo viduje. Man gimtadienis yra diena, kuomet aš suvokiu, kad laikas eina. O kad kažkas labai keistųsi – nejaučiu. Juk keičiasi palaipsniui, kiekvieną dieną. Ir jei kalbėtume apie išorinį grožį, niekas nepastebi, kaip jis kinta.“
