39-ąjį gimtadienį sutinkanti Milisandra Radzevičienė: „Išsaugoti santuoką – menas“

Milisandra, sutikti du gimtadienius karantino sąlygomis tenka ne kiekvienam. Kaip dėl to jaučiatės?

Manau, dabar visi gyvename nežinomybėje ir ne man vienai taip „pasisekė“, bet mūsų šeima į viską žvelgia optimistiškai, gyvenimas negriūva ir pasaulio pabaiga dar tikrai neartėja. Tikimės, jog netrukus pasaulis ims vėl kvėpuoti, žmonės išeis į gatves ir galės keliauti šviesiai, visi bus paskiepyti. Artėja antrasis mano karantininis gimtadienis ir nuotaikos prieš jį – įdomios. Pirmaisiais metais buvau apatiška bei daryti nieko nenorėjau, tarsi tos dienos net nebūtų, tačiau mano artimieji pasirūpino, jog neliūdėčiau. Pamenu, ir balionų sulaukiau, ir malonaus dėmesio ir gražių sveikinimų. Valgėme tortą, net šiek tiek pašokome. Tądien labai ryškiai švietė saulė. Žinot, gyvenimas ir savo artimiausių rate yra be galo nuostabus, kupinas džiaugsmo. Viskas atrodo gerai, kol nepasižiūri žinių...

Praėjusiais metais tikėjotės, kad ir vėl teks tokiomis sąlygomis „švęsti“?

Su Algirdu ir Roku esame optimistai, visų nosytės visuomet iškeltos į priekį, tad jei ir nesitikėjau, per daug neliūdžiu. Tikrai ilgą laiką nemačiau savo draugių, kurias jau pernai metais planavau sukviesti per šią savo gimimo dieną,  bet aš juk negaliu pakeisti šios situacijos. Esu tikra – pavyks dar visoms atšvęsti. Aš jau ir temą gimtadienio esu sugalvojusi. Planavau, kad ji bus „Sublizgėk“, nes visos moterys tikriausiai po karantino bus išsiilgusios progos pasipuošti, kad ir kažkokį blizgutį užsidėti. Mūsų merginų komanda – pašėlusi. Svajoju, kada vėl su jomis nueiti skaniai pavakarieniauti, o po to ir pašokti. Na, bet šis mano gimtadienis šiemet bus antrą Velykų dieną ir leisime ją trise su vyru bei sūnumi. Jau galvoju apie stalą, žaidimus ir jaukų laiką drauge.

Kada nors sukate galvą dėl amžiaus, bėgančių metų?

Dėl metų visiškai nepergyvenu. Širdyje aš – paauglė. Mano vidinis amžius ­– tarsi šešiolikmetės, ir tai sakydama, aš nemeluoju – galiu daryti kūlversčius, karstytis medžiais ir šėlioti. Vilniuje, šalia Žaliųjų ežerų, kur mūsų šeima įsikūrusi, yra miškas, tad jame atsipalaiduoju ir kone kasdien jaučiuosi kaip vaikis, kuriam gera apkabinti medį. Gamta man suteikia be galo daug stiprybės, o kai vasarą atšyla – neriu į vandenį, dar vieną gyvybės šaltinį. Šokinėju nuo lieptelių ir jaučiuosi it smagi, pašėlusi mergiotė.

Dar prieš pandemiją keleri metai jums buvo nelengvi. Su vyru Algirdu išgyvenote santykių krizę, skyrėtės, tačiau vėl susiėjote drauge. Jūsų porai tikriausiai reikėjo iš naujo išmokti puoselėti vienas kitą?

Su Algirdu kasdieną mokomės vienas iš kito. Tas laikas namie mums be galo daug davė. O kalbant apie santykius anksčiau ir kilusius nesutarimus, tai jie jau praeitis. Žinoma, nesirengiu meluoti – ir buitinių barnių kartkartėmis vis dar pasitaiko, tačiau manau, kad tai normalu. Namų be dūmų nėra. Po pereitos santykių krizės, įsikaraliavo ramybė. Ir dabar drąsiai sakau – menas yra neišsiskirti, kai tavo meilę ištinka išbandymai. Išsiskirti bei išsibėgioti juk gali visi. Tai paprasčiausiais būdas – uždarei duris ir gyveni kitą gyvenimą, bet sudėlioti vėl viską gražiai į lentynėles – sunki užduotis. Iki šiol su Algirdu mokomės kasdieną džiaugtis vienas kitu. Abu karantinai, jei kalbėsime apie mus siejančius jausmus, pagarbą ir vienas kito įvertinimą, tik dar labiau suartino. Dėkoju Dievui, kad viskas taip susiklostė. Su Algirdu drauge mes jau keturiolika metų ir, nors visko nutiko, mums pavyko išsaugoti šeimą.

Kaip sąstingio metu jautėsi jūsų sūnus?

Mūsų sūnui greit sukaks dvylika metų. Rokas – labai viskuo besidomintis, šaunus bei guvus vaikas. Aišku, kiekvieniems tėvams jų vaikai geriausi, bet aš stebiuosi jo išskirtinumu – jokių kaprizų, jam viskas tinka, ko paprašai – tą padaro. Jei paragini daugiau pasimokyti, sūnus skaito savo knygas, per daug laiko prie kompiuterio neleidžia. Mėgsta net kitus vaikus į pasivaikščiojimus gryname ore pakviesti. Kartą sugrįžo iš lauko nusiminęs, taip nuoširdžiai, sakė, jog kiti vaikai mieliau renkasi kompiuterį, nei pramogas gamtoje.

Jam tai atrodo nesuprantama. Rokas nemėgsta daug laisvalaikio skirti pramogoms namuose, jam smagu išeiti, pabendrauti, pažaisti miške. Jis – be galo supratingas vaikas. Pas mus viskas teka ramia vaga, tad, manau, kai tėvai laimingi – vaikas irgi laimingas. Rokas labai galantiškas, mandagus, gudrus. Pavyzdžiui, pasiūlome kažką nupirkti, sakome, gal kokių drabužių, o jis: „Mama, mano spinta pilna drabužių, toks sunkus metas, gal pataupykime?“.

Rokas jau svajoja apie būsimą profesiją. Anksčiau kalbėjo, kad nori tapti aktoriumi. Tiesa, Holivudo. Vėliau pradėjo domėtis gydytojais. Kartais Rokas ir dainas kuria. Iš dėžučių būna pasidaro gitarą.

Jūs turite savo verslą, o Algirdas – meno žmogus. Per karantiną nukentėjo bendri šeimos finansai?

Normalu, kad visa ši situacija neišvengiamai sumažino gaunamas pajamas, vis dar gyvename iš santaupų. Užtenka parduotuvėje sviesto nusipirkti, pavalgyti visiems ir toliau gyventi. Sukamės su vyru ir mano parduotuvėje. Kaip tik netrukus planuojame pristatyti ryškias, dailias naujienas Lietuvos vartotojams. Algirdas labai prie visko prisideda, todėl mums paprasta. Nesiskundžiame, nes žinome, jog šioje situacijoje esame ne vieni. Žinoma, kartais nelengva pagalvoti, kai koncertinis Algirdo grafikas absoliučiai užpildytas ateinančiai vasarai, o nežinome, kas laukia. Manau, jam tikrai trūksta mylimos veiklos.

Išduokite neslaptą didžiausią gimtadienio norą.

Atsiverčia naujas gyvenimo lapas. Šis gimtadienis – paskutinis 39, be abejonės užplūsta įvairios mintys. Pajutau, kad ėmiau save labiau vertinti. Išmokau ir vis dar mokausi branginti tai, ką turiu – sūnų, vyrą, kūrybą, darbus. Dabar kiekvieną dieną aš stengiuosi būti laiminga. Suprantu ir dabar jaučiu, kad žmonės labai nutolę. Ypač šiuo metu. Draugystės dabar yra pasiklydusios pas daugelį, o aš jaučiu, jog bendravimo trokštu kiekvieną dieną. Nebijau iškelti sau naujų tikslų ir drąsiai svajoju. Labiausiai noriu sau ir aplinkiniams ramybės, kurios išties trūksta, kad pasaulis greičiau pasveiktų. Manau, šie dalykai labai svarbūs, taip pat primenu, jog nereikia skubinti įvykių, kuriems privalomas laikas.