4 argumentai, kodėl vertėtų pradėti medituoti
Likimo ironija: dabartiniais laikais nebemokame išgyventi esamų akimirkų. Jų metu, galvojame apie kažką kita – apie tai, kas buvo, ar kas galėtų nutikti. Nenuostabu, kad taip skatinamos įvairiausios emocijos ir dažniausiai neigiamos – nerimas, menkavertiškumas, liūdesys ir pan. Ir nors meditacija dabar yra mados reikalas, ji tikrai gali turėti teigiamo poveikio.
Slopina nerimą ir depresiją
Yra įrodyta, kad meditacija, kaip ir sportas, padeda žmonėms įveikti nerimą ir depresiją ar bent jau apslopinti simptomus.
„JAMA Internal Medicine“ peržvelgė 47 tyrimų išvadas ir rado neginčyjamų mokslo įrodymų šiuo klausimu. Sąmoningumo meditacija padeda, nes skatina būti čia ir dabar, apgalvoti, kaip jaučiasi kiekviena kūno dalis, kaip patys jaučiamės, ir kuo ilgiau tai praktikuojama, tuo labiau išmokstama susitelkti į akimirkos būseną.
Mes patys sau trukdome pasveikti, o meditacija skatina gyventi šia akimirka ir savęs nesmerkti.
Juk, pripažinkime, nerimas ar depresija kyla iš skausmingų praeities įvykių arba ateities baimių, mes nuolat ką nors pergalvojame, prisimename, jaudinamės, planuojame. Labai dažnai užstringame praeityje ir taip dar labiau paskatinami nerimo ar depresijos simptomai.
Kitaip tariant, mes patys sau trukdome pasveikti, o meditacija skatina gyventi šia akimirka ir savęs nesmerkti.
Suteikia pozityvumo
Net jei nejaučiate nerimo ar didelio liūdesio, meditacija gali padėti pasijusti laimingesniems. Meditacijos praktikavimas skatina žmones jaustis dėkingesnius, ramesnius, išmokti atpažinti teigiamus dalykus savo gyvenime, net jei jie ir labai nedideli.
Meditacija apskritai skatina susitelkti į pozityvumą, į tai, kas gali įkvėpti žmones gyventi, o ne tik egzistuoti. Visiškai normalu pasimesti savo mintyse, už tai nereikia ant savęs pykti, svarbu vėl grįžti į kelią – dabarties momentą.
Sumažina emocinį alkį
Meditacija slopina nerimą, kuris kelia norą persivalgyti.
Kai žmonės negeba susidoroti su emocijomis, nebegali jų ištverti, jaučia tuštumą savo viduje, bando ją užpildyti. Vieni – alkoholiu, antri – azartiniais lošimais, treti – valgymu. Emocinio valgymo pasitaiko ir tarp vyrų, bet ypač dažnai – tarp moterų.
Ne vienas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad sąmoningumo meditacija padeda sumažinti besaikio emocinio valgymo riziką. Meditacija slopina nerimą, kuris ir kelia norą persivalgyti. Žmonės, tapę ramesni, nebejaučia poreikio užpildyti save dideliu kiekiu maisto.
Sumažina fizinį skausmą
Ištirta, kad vos per keturias dienas sąmoningumo meditacija padeda ženkliai sumažinti jaučiamą fizinį skausmą ir jo keliamus nemalonius pojūčius. Ištyrus 15 skirtingų rasių žmonių, kurių amžiaus vidurkis 26-eri metai, pastebėta, kad tie tiriamieji, kurie buvo sutelkę visą dėmesį į užduotį, skatinančią stebėti savo kvėpavimą ir laisvai leisti mintims plaukti, buvo ne tokie jautrūs skausmui kaip tie, kurie nedarė nieko.
Meditacija skirtingais mechanizmais reguliuoja skausmo suvokimą, jo jautimą.
Jei nesate susidūrę su meditacija, jums pravers programėlės išmaniajam telefonui (populiariausia ir tikrai nebloga – „Headspace“, dešimt pamokų nemokamos) arba meditacijos pamokos, kurių apstu „YouTube“ platformoje. Medituokite kasdien po 10 min.