4 knygos, kurios įkvėps kelionėms
Kartais tam tereikia užkabinančio teksto, kuris paskatintų daugiau pasidomėti autoriaus idėjomis, arba išprovokuotų norą polemizuoti su juo, o galbūt įrodyti, jog jis, autorius, ne visais teisu. Galų gale bet kuri kelionė – pirmiausia išvyka ieškant savęs paties. Ir gal šios knygos įkvėps į ją leistis.
Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre „Šešeri metai Saigone. Nepamirštamas gyvenimas Vietname“
Tarsi gindamasi nuo kaltinimų subjektyvumu (galima pagalvoti, kad gera knyga gali būti kitokia), Vita pabrėžia, jog knygoje – JOS Vietnamas, ne kieno nors kito. Ir siūlo ne tik pamilti ar suprasti šią šalį, bet tiesiog keliauti. Siužeto prasme autorė pasakoja apie egzotišką geografiniu požiūriu tašką, apie naujųjų vietnamiečių pasaulį, slepiamą po komunistiniais lozungais (mirtinas derinys). Apie komiškus (greičiau – tragikomiškus) nutikimus vietinėje redakcijoje, kur autorė, kažkada buvusi jauniausia istorijoje „Cosmopolitan“ redaktore, dirbo trejus metus. Ir, aišku, svarsto apie šiuolaikinės, vakarietiškos kultūros įtaką šiai šaliai.
Evelina Savickaitė, Karolis Kazlauskis „Iter Vitae arba gyvenimo kelionė“
Šilti dviejų žmonių pasakojimai apie kelionę autostopu aplink pasaulį, kurios metu jie mėgina išgyventi laukinėje gamtoje, pakliūna į nuotykius, pykstasi ir taikosi, susiduria su kitų tautų tradicijomis bei atranda kitokio – ne vakarietiško – gyvenimo žavesį, apmąsto santykį su savimi ir pasauliu, artėja link suvokimo apie tai, kas gyvenime yra svarbiausia. Tai ne tik keliautojų dienoraštis, veikiau – grįsti spalvingi pasakojimai, gyvenimiškos įžvalgos, filosofiniai pamąstymai. Ne „Dzenas ir motociklo priežiūros menas...“ bet mėgstantiems žanrą – poros entuziazmas užkrečiamas, kad net skeptikai rizikuoja pakeisti požiūrį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninis miesto gidas: mėgstamiausios rašytojos Linos Ever Berlyno vietos
Aivaras Pliatkus „Misija: Somalis“
Taip kaip Aivaras Pliatkus keliauti neteks niekam. Ir apskritai pasukti į Somalį turbūt nešaus į galvą net didžiausiems ekstremistams avantiūristams. Bet nuo teksto neįmanoma atsitraukti: jis – ne tik Somalį ir kovą su piratais (lietuvių karių grupė dislokuota labdarą gabenančiame laive ir prireikus turi saugoti jį nuo piratų). Dabar jau atsargos kapitonas rašo apie išgyvenimą uždaroje erdvėje, kupinoje įtampos ir realios grėsmės, kurios lūkestis gresia sužlugdyti operaciją. Knyga –išlikimo vadovas, lietuviškų misijų dokumentas, o šiandien , kai apie dvi temas – kariuomenę ir pabėgėlius – kalba visi, liudijimas iš pirmų lūpų – pravartus. Jei ką, autorius turi ir feisbuko paskyrą.
Daniel Smith „100 vietų, kurių niekada neaplankysite. Slapčiausi pasaulio objektai“
Apie kai kurias iš jų tikrai girdėjote ir iki šiol kyla dvejonių ar jos egzistuoja (slaptųjų draugijų būstinės ar Maskvos slaptasis metro). Apie kai kurias skaitėte knygose – pavyzdžiui, „kūnų ūkis“ – JAV Teismo antropologijos tyrimų bazė figūruoja puikiuose Simono Becketto detektyvuose, o apie Londono Tauerį ar Roslino koplyčią irgi rašė daug kas. Tačiau šios knygos herojai – pačios slėpiningos vietos...
Beje, Kipro paliktąjį kurortą Varošą ar Pripetę, Černobylio katastrofos liudytoją Ukrainoje, aplankyti įmanoma. Kitaip nei ypač slaptus branduolinius kompleksus, įslaptintas žvalgybos tarnybų būstines ar Pektusano kalną Šiaurės Korėjoje. Intriguojanti miniencikloedija su iliustracijomis, hipertekstas, skatinantis domėtis toliau ir žadinantis avantiūrizmo dvasią (ei, ji būdinga ne tik vyrams!).