Turbūt pastebėjote, kad nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario yra vadinamasis ligų sezonas, kai mus atakuoja patys įvairiausi virusai bei bakterijos. Tik vieni žmonės išlieka sveiki net ir gripo epidemijos įkarštyje, o kiti beveik nuolatos kosčioja, čiaudi, kol pagaliau gauna nedarbingumo pažymėjimą ir bent savaitei išvaduoja kolegas nuo verkšlenimų apie blogą klimato zoną.
Informacijos apie imuniteto stiprinimą, ligų profilaktiką apstu. Tačiau ar pastebėjote, kad dažnai serga būtent tie, kurie geriausiai išmano visus šiuos dalykus? Ne tik išmano, bet ir nuoširdžiai stengiasi organizmą stiprinti įvairiais natūraliais ar dirbtiniais papildais.
Tačiau mūsų kūnui yra svarbu ne tik tinkamai subalansuota mityba ir pakankamas maistinių medžiagų kiekis organizme. Faktoriai, kuriuos paminėsime, irgi prisideda prie mūsų sirgimo (arba nesirgimo) įvairiomis ligomis. Sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela. Tačiau serganti siela irgi veikia kūną.
Truputis fatalizmo gali būti labai naudinga.
1. Baimė. Ar niekada nekilo mintis, kodėl medikai, gydantys sergančius užkrečiamomis ligomis, beveik niekada nuo jų neužsikrečia? Paklausti, kaip saugosi, daugelis išvardytų įprastas medicininės higienos priemones. Tačiau iš tiesų jie nebijo ligonių ir jų ligų.
Baimės jausmas gali būti naudingas ir perspėja apie gresiančius pavojus, tačiau tai gerai tik tose situacijose, kai grėsmė yra tiesioginė, pavyzdžiui, aukščio baimė. Bet žmonės, kuriems baimė yra nuolatinė būsena, paprastai patiria tai, kas vadinama išsipildančiais lūkesčiais – organizmas išgyvena ilgalaikį stresą, silpsta imunitetas. O tuomet ir „prikimba“ liga, kurios žmogus taip bijojo.
Ką daryti? Nesistenkite gyvenime visko kontroliuoti – tai neįmanoma. Truputis fatalizmo gali būti labai naudinga.
2. Liūdesys. Ne tik baimė, bet ir ilgai besitęsianti bloga nuotaika, pesimizmas ar net depresija sumažina hormono oksitocino kiekį organizme. Žmogus jaučiasi nelaimingas ir jį užvaldo tas pats geros savijautos priešas – stresas.
Ką daryti? Kai apniuks bloga nuotaika, pasistenkite prisiminti, kuo galite džiaugtis. Galbūt ką tik skaniai papietavote, o gal būtų pravartu įvertinti tai, kad gyvenate šalyje, kurioje netrūksta geriamojo vandens ir nevyksta karinių konfliktų.
3. Pyktis. Nuolatinis pavydas, neapykanta, konkurencija dėl pripažinimo sukelia daugybę neigiamų išgyvenimų. O juk fizinė ir dvasinė sveikata – susijusios.
Ką daryti? Sutelkite dėmesį į savo rūpesčius bei džiaugsmus, užuot narstę po kaulelį aplinkinių gyvenimus bei pasiekimus. Pasvarstykite, ar tikrai visi tie žmonės verti jūsų dėmesio ir išgyvenimų?
4. Nuovargis. Kai blaškomės tarp darbo ir namų norėdami ne tik viską suspėti, bet ir būti patys geriausi, pervargstame ir dažnai per savaitgalį nespėjame ne tik pailsėti, bet ir dar labiau nusikamuojame. Kviečiamės svečius, tvarkomės namus ar blaškomės po prekybos centrus. Organizmas išsenka ir sumažėja jo atsparumas.
Ką daryti? Nutarkite, kas šiuo jūsų gyvenimo laikotarpiu yra svarbiausia. Jei auginate mažus vaikus – nesijaudinkite, kad negavote premijos ar jūsų nepaaukštino – juk dabar nutarėte „nesiplėšyti“ dėl karjeros. Ir priešingai, jei dabar tas laikas, kai norite šturmuoti profesines aukštumas – neišgyvenkite, kad namie trūksta tvarkos. Supraskite, kad kaip vienu metu neįmanoma būti keliose vietose, taip neįmanoma daryti karjeros, rūpintis šeima ir dar išsaugoti sveikatą.