41-ąjį gimtadienį atšventusi Donalda Meiželytė juokiasi: „Veidas jau reikalauja botokso“

Nors tikrasis D.Meiželytės gimtadienis – rugpjūčio 7-ąją, šventę ji surengė pora dienų vėliau.

„Kvailiausia tai, kad savaitgaliais, kai visi iš tiesų gali ir nori švęsti, aš dažniausiai dirbu. Tada taip ir lieka tik koks antradienis... Užtat nepanaktinėsim – kitiems į darbus ryte. Bet nieko. Yra didžėjus, didžiulė pica, viskas gerai“, – bendraudama su Žmonės.lt geros nuotaikos neslėpė ji.

Visą šventę ji surengė amerikietišku stiliumi – picos, mėsainiai, amerikietiškas kavinės interjeras... Sako, stebėtis nereikėtų: draugai jau daug metų Donaldą dėl jos vardo pravardžiuoja „McDonalds“, o ir ši kultūra jai visai priimtina.

Į gimtadienį ji pakvietė per kelias dešimtis draugų, tarp kurių – ir žinomi veidai: sveikino ir Arina, ir Radžis, ir Daiva Tamošiūnaitė, Vaiva Budraitytė ir kiti.

Šventė – vietoje jubiliejaus

Šįmet D.Meiželytė gimtadienio norėjo didelio ir trankaus – juk pernai nešventė, o buvo 40-metis... Sako, tada bijojo prietarų, neva 40-ojo gimtadienio švęsti nedera. Ir sąmoningai planavo, kad su trenksmu savo šventę pažymės šįmet.

„Pernai dar galvojau, gal reikėjo tradiciškai kelti jubiliejų – smarkiai atšvęsti kas penkerius metus, kaip visada, pas Jogailą Morkūną. Bet juk dabar Jogaila yra šeimos žmogus, taigi pernai jubiliejus taip ir „praslydo“. Nors visa šeima tada tyčiojosi – sakė, pas brangiausius dizainerius siuvosi sukneles, o šventės nebuvo“, – šypsojosi D.Meiželytė.

Užtat šįmet artimų sau žmonių prikvietė net keliasdešimt. Nors atvirauja, kad smarkiai šventei ir nesiruošė – svarbiausia jai buvo, kad vyrautų laisva, neįpareigojanti atmosfera. Lūkesčiai išsipildė.

„O ką čia ruoštis? Draugams iš karto sakiau, kad jokių dovanų man nereikia, ir kad turėtų kortelėse truputį eurų – juk kiekvieno skoniui neįtiksi, gal kas kitokių vaišių norės. Įšokau į vasarinę suknelę, batukus, ir viskas. Dieną skyriau „Facebook“ draugų sveikinimų skaitymui – jų per 600. Visus norėjau „pamėgti“, padėkoti. Net „Facebook“ pradėjo strigti. Bet būtinai norėjau kiekvienam nuo savęs žinutę nusiųsti“, – šypsosi ji.

Laikas botoksui?

Paklausta, ar bėgantys metai negąsdina, D.Meiželytė išlieka atvira: „Veidas jau reikalauja botokso – aišku, kad 41-eri yra daug. Prisimenu, kaip vaikystėje ar paauglystėje žiūrėdavau į dėdes ir tetas ir galvodavau: 40 metų, kokia senatvė! Bet dabar žmonės turbūt šiuolaikiškesni, laisvesni. Užtat ima atrodyti, kad dabar – pats gyvenimo grožis. Jau žinau, ko noriu gyvenime, moku pasakyti „ne“. Ir išminties truputėlį atsiranda.“

O apie tą botoksą, sako, visai nejuokauja: „Vienąkart švirkščiausi, kai dar Seime buvau. Ir to nesigėdiju. Tada pastebėjau, kad nuo to rūpesčio kažkokios „kanopos“ ant kaktos atsirado. Padarė profilaktiškai porą injekcijų, ir atpratau raukytis. O dabar imu pastebėti, kad gal vėl reikėtų. Dirbu scenoje, su akiniais nuo saulės ten neisi, o visokios „krempudros“ nebe taip padeda. Jau reikės procedūrų. O gal tiesiog kokių veido valymų.“

Metai buvo liūdnoki

Ir nors per gimtadienį D.Meiželytė švytėjo iš laimės, atvira išliko net ir palietus jautresnes temas. Atlikėja neketina slėpti: pastarieji metai jai buvo sunkūs. Ypač smarkiai paveikė mamos mirtis.

„Šie metai man buvo liūdnoki, net depresiniai. Ir svorio daug priaugau. Apėmė apatija – mano mama sirgo... Nemažai laiko praleisdavau onkologinėje ligoninėje, kartu su ja. Tai buvo pamąstymų metai, kai suvokiau laikinumo sąvoką. Nebuvo man šie metai džiaugsmingi. Bet dabar nusipirkau gerų vitaminų. Susidėliojau viską galvoje ir supratau, kad nieko tu, žmogau, nepakeisi. Taigi žvelgiu į priekį, turiu tikslų. Eisiu pas Ironvytą į sporto klubą – numesiu pilvo lašinį. Negaliu sakyt, kad visai nutukau, bet suknelė jau veržia. O dabar, kai vyrauja sportiško kūno kultas... Kartais psichologiniai dalykai destabilizuoja organizmą. Gerai, kad iš to išbridau. Džiaugiuosi, kad turiu darnią šeimą, palaikančius draugus“, – svarsto ji.

Tą svorio metimą juokais, o gal ir nevisai, Donalda įvardija kaip didžiausią laukiančių metų projektą: „Kadangi politikoje padariau visišką „stop“ ir tiesiog stebiu situaciją. Užtat priimu užsakymus 2017-iesiems. Nieko perdėm neplanuoju... Vienas iš tikslų yra paaktyvinti savo organizmą, medžiagų apykaitą. Pasiekus šį amžių vyksta lengva kova su svoriu. O daugiau? Aš atsipūtus. Kam čia kažko siekti, kam čia reikia? Dar mažai ko pridariau gyvenime? Jau ir taip sočiai. Reikia duoti kelią jaunimui. Man smagu, kai kiti siekia ir pasiekia.“

Ir paklausta apie meilę ji tikina esanti visiškai rami: bus taip, kaip lems likimas. „Manau, kad kiekviena moteris, kuri yra vieniša, turi turėti draugų. Bet gyvenu sau viena, ir labai tuo džiaugiuosi. Pasakysiu taip: visos mūsų būrėjos man pranašauja, kad 42-aisiais gyvenimo metais pas mane turėtų ateiti meilė. Tai aš visiškai rami. Ateis tai ateis, ne tai ne, vis tiek gerai. Laukiu“, – juokiasi.

Pokalbį su Žmonės.lt D.Meiželytė baigė linkėjimais sau ir kitiems: „Noriu būti sveika. Gal ir banaliai skamba, bet tai yra esminis dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime. Norėčiau to ir visiems palinkėti. Kai yra sveikatos, energijos, yra ir gyvenimo džiugesys. Tada spindi akys, norisi veikti, būti, džiaugtis. Svarbiausia sveikata, o visa kita gyvenime – malonūs arba nelabai priedai.“