45-ąjį gimtadienį mininti Julija Janus: „Okupacijos metais mano šventė buvo protestas“
Išskirtinę šaliai dieną – Vasario 16-ąją - mados kūrėja Julija Janus švenčia 45-ąjį gimtadienį. Šia proga dar sekmadienį ji su vyru išskrido į Helsinkį, Suomiją, kur jaukiai pavakarieniavo šventės išvakarėse. O pirmadienio rytą sugrįžo į Vilnių.
Vasario 16-ąją savo gimtadienį švenčia ir Justinas Jankevičius.
„Nesuprantu, kada gi suaugsiu... Žiūriu į tuos skaičius ir nesuprantu jų iki galo. Jaučiuosi vaikas. Kartais man atrodo, kad net esu jaunesnė už savo dukrą“, – bendraudama su Žmonės.lt apie sukaktį atsiliepė J.Janus.
Gimtadienio šventės ji per daug nesureikšmina, todėl puotos kelti nežada, bet pripažįsta: kasmet per gimtadienį kažkas pasikeičia. „Kiekvieno žmogaus gimtadienis vis tiek kažką jam reiškia. Asmeniniame gyvenime tarsi prasideda nauji metai“, – svarsto ji.
Tai buvo kaip protestas prieš sovietinę valdžią. Juk jeigu mano gimtadienis, tai yra teisė švęsti nepaisant to, kad tądien yra ir uždrausta šventė. Mane sveikindavo, pavyzdžiui, su geltonos, raudonos ir žalios spalvų balionais.
Šįmet savo šventę J.Janus paminėjo šiek tiek iš anksto. Sekmadienį nuskrido į Helsinkį, kur pavakarieniavo kartu su vyru, o pirmadienio rytą grįžo namo. Tiesa, specialiai gimtadieninės kelionės ji neplanavo: „Tai tiesiog sutapimas. Restorano šefas prisidės prie kito mano leidinio „Mada ir maistas“ numerio, todėl atskridome susipažinti.“
Leidinį „Mada ir maistas“ J.Janus išleidžia kas pusmetį, jame suvienija madą ir kulinariją: žinomus šefus kviečia kurti patiekalus, derančius prie pasiūlyto drabužio. Tokius leidinius ji jau išleido tris, netrukus pristatys ir ketvirtąjį.
Ar svarbios J.Janus gimtadienio dovanos? „Man dovanos nėra svarbu – pati sau viską galiu padovanoti. Daug svarbiau man, kai žmogus nuoširdžiai prisimena ir pasveikina. Nors ir tai nėra svarbu – išėmiau savo gimtadienio datą iš „Facebook“, nes nenoriu tos daugybės netikrų sveikinimų“, – sakė ji.
O paklausta apie jos gimtadienio dieną visoje šalyje švenčiamą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną prisimena vaikystę: tada jos gimtadienis buvo būdas sistemai apeiti.
„Mano vaikystė praėjo sovietų okupacijos metais. Tada buvo draudžiama minėti Vasario 16-ąją, todėl visa mokykla sveikindavo mane su gimtadieniu. Tai buvo kaip protestas prieš sovietinę valdžią. Juk jeigu mano gimtadienis, tai yra teisė švęsti nepaisant to, kad tądien yra ir uždrausta šventė. Mane sveikindavo, pavyzdžiui, su geltonos, raudonos ir žalios spalvų balionais. Taikus pasipriešinimas...“ – šypsosi ji.
