49-ąjį gimtadienį sutinkanti aktorė Gabija Jaraminaitė: „Svarbu turėti tai, kas pastovu“

Gabija, kas šiomis dienomis jums asocijuojasi su gera savijauta?

Daugiausiai gerų emocijų teikia, kaip visada, buvimas su artimaisiais, susitikimai su draugais, kurie dabar tokie reti ir taip išsiilgti; mūsų Aktorių studijos susitikimai ir trenažai Zoom‘e, vieni kitų palaikymas, žodžiu, bendravimas.

Pastarieji metai visai žmonijai atnešė nemažai išbandymų... sveikata, žinoma, svarbiausia, tačiau iš daugumos dabartinis laikotarpis atėmė ne tik ją. Nukentėjo verslai, kultūros sritis. Kaip išgyvenote tą netekčių, sąstingio laiką?

Iš pradžių buvo sunkoka emociškai, labai didelis pasikeitimas buvo, mano darbai sustojo beveik visiškai. Reikėjo laiko susivokti, kas čia vyksta. Dabar jau pradėjau gyventi lėtesniu tempu, į viską žiūriu filosofiškiau. Džiaugiuosi, kad pernai net buvau filmavimo aikštelėje ir suvaidinau nedidelį mokytojos vaidmenį Inesos Kurklietytės filme „Drugelio širdis“. Mes, grupė aktorių, esame susibūrę į Aktorių studiją. Ten darome aktorinio trenažus, skaitome pjeses, improvizuojame, žodžiu, treniruojame „aktorinį raumenį“. Tai padeda palaikyti formą, kai darbų nėra daug. Kai nebegalėjome susitikinėti gyvai, perėjome, kaip ir visas pasaulis, į Zoom‘ą.

Esate viena iš garsiausių Lietuvos aktorių, sukaupusi ilgametę patirtį. Nesukrėtė toks išėjimas „neplanuotų atostogų“ su neaiškia pabaiga?

Na, ta neaiški pabaiga kėlė nerimą. Viena vertus, pailsėti buvo visai smagu, nes pastaraisiais metais daug dirbau – daug gastroliavau po Lietuvą su spektakliais, filmavausi, garsinau – ko tik nedariau. Per karantiną buvo smagu skirti daugiau laiko sau, artimiesiems, vaikščiojimui po gamtą, poilsiui. Jau pailsėjau, jau pasiilgau darbų, kolegų, gastrolių, filmavimų, teksto mokymosi – to, kas man teikia džiaugsmą.

Būna, kad „šokinėjate iš laimės“? Na, pavyzdžiui sužinojusi apie leidimą po ilgo laiko teatrams vėl atverti duris?

Taip, labai smagu, kad teatrai vėl atsidarys. Labai pasiilgau ir teatro, ir kino teatrų, ir darbo. Kai pernai po karantino susirinkome vaidinti spektaklio, kuriame vaidiname 6 aktorės, buvome tokios laimingos, taip mėgavomės kiekviena akimirka scenoje, visos švytėjome iš laimės, kad vėl galime daryti tai, ką mėgstame. Laukiu tos akimirkos, kai vėl galėsiu žengti į sceną.

Kaip šį laikmetį pergyveno jūsų artimieji?

Aš supratau, kad šį keistą pandemijos laikotarpį kiekvienas žmogus pergyvena labai skirtingai. Mano artimiesiems – dukrai, mamai, nelabai kas ir pasikeitė. Dukros darbo tiesiogiai neįtakojo pandemija, ji gali dirbti namie; mamai smagu dažnai mane matyti. Aišku, visiems labai trūksta buvimo su draugais, ėjimo į svečius, bendravimo, bet mes greit prisitaikėme prie naujos realybės.

Žmonės aplink tik ir kalba apie emocinę sveikatą, jos svarbą. Kas jums dažniausiai padeda pažaboti tam tikras gyvenimiškas situacijas, nepalūžti?

Man visada atsipalaiduoti padeda buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai su šiaurės lazdomis, joga, draugų palaikymas, buvimas su artimaisiais. Manau, labai svarbu yra turėti tai, kas pastovu ir ko neišklibina jokie kataklizmai. O tai ir yra tie dalykai, kuriuos išvardinau.

Artėja antroji karantininė gimimo diena. Paprastai minite gimtadienius?

Miniu gimtadienius visada. Mūsų šeimoje gimtadieniai – ir tėvų, ir senelių – visada buvo švenčiami labai linksmai – su vaišėmis, su svečiais, dovanomis. Dažniausiai laikausi šios tradicijos. Pastaruoju metu mano gimtadieniai pasidarė ramesni, tad karantininiai beveik neišsiskiria nuo ne karantininių. Su draugėmis turime tradiciją mano gimtadienio proga nuvažiuoti kur nors į gražų gamtos kampelį. To ir karantinas negali iš mūsų atimti.

Šią dieną dažniau aplanko melancholija ar begalinė euforija?

Per gimtadienį visada jaučiuosi pakylėtai. Man tai – šventė, džiugi diena.

Viename iš savo ankstesnių interviu sakėt, kad esate už natūralumą, renkatės natūralią kosmetiką. Su metais šis kredo neiskeičia? 

Nemėgstu daug kosmetikos ant veido. Dažniausiai pasidažau tik blakstienas ir pasiryškinu antakius. Kai daugelį metų eidama į sceną ar filmuodamasi beveik kasdien dėdavausi ant veido pilną makiažą, labai džiaugdavausi tomis dienomis, kai nereikėdavo dažytis. Iš manęs kolegės juokdavosi: „Tuoj į grimo kambarį ateis Gabija ir sakys: „O gal šiandien nesigrimuosiu?

Mėgstate moteriškai „paplepėti“, dalytis grožio rekomendacijomis ar toks laisvalaikis – ne jums?

Tai aišku, jog mėgstu. Labai smagu su draugėmis paplepėti, pasipasakoti, išsišnekėti. Mums, moterims, tai – labai svarbu. Labai myliu visas savo drauges ir pasiplepėjimai su jomis man labai brangūs.

Ar kada nors „pankavote“, savo stiliumi išsiskyrėte iš minios?

Nepankavau ir neturėjau noro išsiskirti iš minios. Na, bent jau taip, kad šokiruočiau. Man svarbu, kad sau atrodyčiau patraukliai. Juk kiekvienas savo individualumu, unikalumu ir išsiskiriame iš minios. Nėra kito ar kitos tokio ar tokios, kaip mes.

Kaip vertinate pasaulio „persikėlimą“ į anksčiau minėtą „Zoomą“? Vieniems tai buvo pramoga... Kaip jūs reagavote į visus tuos virtualius spektaklius?

Aš labai laukiu meto, kai vėl galima bus ateiti į filmų atrankas ir gyvai nusifilmuoti, o ne save filmuoti namie. Teatro spektakliai Zoom‘e? Noriu į teatrą, į žiūrovų salę. Aišku, technologijos padeda susisiekti su visu pasauliu, ir tas yra nuostabu. Galima filmuotis atrankoms ir išsiųsti į užsienį įrašą per akimirką. Bet nei spektaklio, nei filmo nuotoliniu būdu nerealizuosi. O dėl skundimosi...  Jei žmonės nori skųstis, visada suras dėl ko.

Ar jūs kada dvejojote dėl savo profesinio pasirinkimo?

Dvejojau, kai buvau jauna ir nepasitikėjau savimi. Tačiau ir tada žinojau, kad noriu būti aktore, ir niekas iš manęs to noro neatims. Šis noras ir padeda nugalėti visas kliūtis, nuovargį, nepasitikėjimą, nusivylimą, neskaičiuoti darbo valandų. Žinau, kad darau tai, ką labai mėgstu daryti ir nesirinkčiau jokios kitos profesijos.

Ko palinkėtumėte sau gimtadienio proga?

Būti sveika, sėkminga, girdėti save, priimti save, džiaugtis savim ir gyvenimu, vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką, svajoti ir būti laiminga.