5 dalykai, kurių turime atsisakyti, kad būtume laimingi

Kokie dalykai trukdo būti laimingiems?

1. Praeitis

Praeitį mes dažnai linkę idealizuoti arba demonizuoti, ko nedarome su dabartimi, nors dabartis rytoj irgi taps praeitimi.

Praeitį mes dažnai linkę idealizuoti arba demonizuoti, ko nedarome su dabartimi, nors dabartis rytoj irgi taps praeitimi. Praeitis trukdo gyventi šiandiena ir rytojumi, ji mus tarsi įkalina ir skatina nuolat prisiminti, bet nebūtinai – padaryti naujų įžvalgų.

Pirmas žingsnis būtų priimti praeitį tokią, kokia ji buvo. Mes jos tikrai negalime pakeisti, nes neturime laiko mašinos, o ir iš fantastinių filmų bei literatūros galime pasimokyti, kad menkiausias pakeitimas gali pakeisti visą žmonijos istoriją.

Ką galime padaryti, tai pasimokyti iš praeities klaidų neteisdami savęs ir kitų, išmokti atleisti; pasidžiaugti tuo, kas buvo gera. Tuomet pajusime išsilaisvinę iš praeities. Jos nepakeisime, o štai ateitis – mūsų rankose. Ateityje dar tiek džiaugsmo laukia!

2. Prisirišimas

„Dauguma žmonių mano, kad turėjimas daiktų (tokių kaip autobomilis, namas ir pan.) suteikia laimės. Ironiška, tačiau tai yra mūsų prisirišimas – ar baimė prarasti dalykus – ir tai suteikia daug kančios“, – teigia Luminita D. Saviuc, knygos „15 Things You Need to Give Up to Be Happy“ („15 dalykų, kurių turite atsisakyti, kad būtumėte laimingi“) autorė bei tinklaraštininkė.

„Svarbu sau paaiškinti, kad niekas šiame gyvenime mums nepriklauso. Kai priimsite šią mintį ir su ja apsiprasite, gyvenimas taps daug gražesnis.“ Tai galioja ir kalbant apie artimus žmones, santykius su jais.

Autorės teigimu, reikia tiesiog stengtis būti geresniems. Tai prasideda nuo intencijos – tuomet viskas susidėlioja į savo vietas.

3. Baimė

Baimė – tai instinktas, skirtas apsaugoti mūsų gyvybei, kai gresia realus pavojus. Deja, šis jausmas sukausto ir tada, kai to mažiausiai reikėtų. Baimė, nerimas slypi mūsų galvoje ir susisieja su praeities įvykiais ar matytais/girdėtais vaizdiniais.

Pavyzdžiui, mums labai baisu numirti, bet ar tik dėl to, kad bijome nežinios ir galimo fizinio skausmo? Jeigu pabandytumėte vizualizuoti savo laidotuves, ko gero, gailėtumėtės, kad kažko iki mirties nenuveikėte, kad liūdi jūsų artimieji ir – galbūt – kad į laidotuves neatėjo kažkas, ko tikėjotės. Bet ar pati mirtis yra tokia baisi?

Jeigu pabandytumėte vizualizuoti savo laidotuves, ko gero, gailėtumėtės, kad kažko iki mirties nenuveikėte.

Nors bus sunku, pabandykite paleisti baimę (čia labai tinka angliškas pasakymas „let it go“), kai tik pajusite, kad ji ateina, ir pakeisti ją kitomis emocijomis – meile, džiaugsmu. Kuo nors, kas išsklaidytų neigiamas mintis.

Įsivaizduokite, kad jūsų mintys plaukioja kaip debesys danguje ir kad tamsesnius debesis galima papūsti, kad jie nuslinktų šalin, ir liktų giedras dangus. Arba tiesiog palaukti, kol išsigiedrys. Tai išmokti galima praktikuojant sąmoningumo meditaciją.

4. Savęs nepriėmimas

Mes turėtume būti savo draugai, o ne priešai. Pripažinkite, juk neretai save smerkiame, peikiame, esame nepatenkinti savo pasiekimais ir išvaizda. O juk, darysime tai ar ne, vis tiek reikės gyventi su šiuo kūnu ir protu. Kodėl gi mums nepriėmus savęs? Tuomet atsivers nauji horizontai.

Tikėdami savo potencialu, galėtume daug daugiau nuveikti, nes (pasi)tikėjimas – tai pradžia.

Minčių turinys lemia mūsų gyvenimo kokybę, todėl kai kitąkart kils kokia kritiška mintis apie save, L. D. Saviuc siūlo paklausti savęs: „Ar šie dalykai tiesa? Ir ar aš šnekėčiau taip su mylimu žmogumi?“

5. Bandymas įtikti

„Nustokite taip smarkiai stengtis būti tuo, kuo nesate, tik tam, kad kiti jus pamėgtų. Tai nesuveiks. Tą akimirką, kai nustojate taip stengtis būti tuo, kuo nesate, kai nusiimate visas kaukes ir kai priimate tikrąjį save, pamatysite, kad žmones traukiate be jokių pastangų“, – savo tinklaraštyje „Purpose Fairy“ rašo L. D. Saviuc.

Juk tiesa ta, kad, būdami ne savimi, jaučiamės blogai, o ir aplinkiniai tai pastebi. Kiekvienas mūsų yra unikalus – didžiuokimės tuo, o ne stenkimės būti vienodi.