5 didžiausią priklausomybę keliančios medžiagos: kaip jos mus veikia?

Kiekvieno narkotiko potencialas sukelti priklausomybę vertinamas pagal žalą, kurią jis gali daryti, pagal jo vertę prekyboje ir pagal tai, kokiu mastu tam tikras narkotikas suaktyvina dopamino sistemą smegenyse bei kiek „malonumo“ jis suteikia.

Dar 2007 metais narkotikų ekspertas Davidas Nuttas su kolegomis paprašė priklausomybių ligų specialistų trijų balų sistemoje įvertinti, kiek stipriai kiekvienas narkotikas sukelia priklausomybę. Apibendrinęs surinktus rezultatus ir kolegų įvertinimus psichologijos ir neurologijos dėstytojas dr. Ericas Bowmanas išskyrė penkis pačią didžiausią priklausomybę keliančius narkotikus Žemėje. Tyrimas buvo publikuotas žurnale „The Lancet“.

1. Heroinas

Pusiau sintetinis opiatų grupei priklausantis narkotikas, gaminamas iš opijaus, o pastarasis iš opijinių aguonų. Kaip ir kiti opiatai, heroinas vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba stimuliuojantys narkotikai.

Faktai:

• Kaip parodė moksliniai tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, heroinas malonumo centrus smegenyse suaktyvinti gali net iki 200 proc.
• Maždaug 23 proc. nors kartą pavartojusių heroiną tampa nuo jo priklausomi.
• Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6–20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, dėl viduje esančių priemaišų  ir jo vartojimo būdo. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją.
• Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas, mat gyvybei pavojinga jo dozė yra vos 5 kartus didesnė nei ta, kurios reikia norint pajusti jo poveikį.

2. Alkoholis

Alkoholiniai gėrimai yra paplitę beveik visame pasaulyje – nuo priešistorinių laikų primityvių medžiotojų ir rinkėjų iki šiuolaikinių nacionalinių valstybių. Vartojamas įvairiais tikslais: kaip maisto ar medicininis produktas, higienos priemonė, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, dėl atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio bei dėl daugelio kitų priežasčių.

Faktai:

• Šalto klimato šalyse stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz., degtinė) vartojami dėl jų „šildančio poveikio“, nes alkoholis plečia kraujagysles, nors šis poveikis yra tik tariamas – alkoholis suteikia šilumos pojūtį, tačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija).
• Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą). Alkoholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5 proc. visų vėžio atvejų).
• Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad alkoholis dopamino lygį smegenyse gali padidinti nuo 40 iki 360 proc. – priklausomai nuo to, kiek alkoholio yra suvartojama.
• Alkoholiui priimtinumu visuomenei ir vartojimo visuotinumu prilygsta tik kava, arbata ir tabakas.
• Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo patirtos žalos sveikatai pasaulyje kasmet miršta apie 3,3 mln. žmonių.

3. Kokainas

Itin trumpai (30–60 minučių) veikiantis stimuliantas, gana greitai sukeliantis stiprią psichologinę priklausomybę.

Faktai:

• Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika. Didelė mirties rizika dėl širdies nepakankamumo.
• Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija. Prarandamas apetitas, krinta svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija.
• Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pvz., apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Kiti galimi požymiai – pažeista nosies gleivinė, vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis ir impotencija.
• Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad kokainas smegenyse net iki trijų kartų padidina dopamino išsiskyrimą.
• Maždaug 21 proc. nors kartą pavartojusių kokainą tampa nuo jo priklausomi.

4. Raminamieji (barbitūratai)

Medicinoje anksčiau plačiai naudoti vaistai, „išjungiantys“ tam tikras smegenų funkcijas, kad žmogus pasijustų ramesnis ir laimingesnis. Šiais vaistais buvo gydomas nerimas ar miego sutrikimai, tačiau šiuo metu pamažu išbandomi kiti, ne tokią stiprią priklausomybę keliantys gydymo būdai.

Faktai:

• Tiek pat pavojingi kaip ir narkotikai, nes gali sukelti priklausomybę, o perdozavimas gali baigtis mirtimi – dideli jų kiekiai gali sulėtinti kvėpavimą.
• Šios medžiagos itin žalingos, nes sujaukia cheminius smegenų signalus. Net ir maža dozė gali sukelti laimę ar euforijos jausmą.
• Priklausomybė nuo šių medžiagų buvo itin paplitusi pasaulyje, mat tokiems raminamiesiems įsigyti tereikėdavo gauti gydytojo receptą, tačiau šiuo metu vis didesnio populiarumo sulaukia mažiau kenksmingi vaistai.

5. Nikotinas

Kaip ir alkoholis, nikotinas taip pat yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų narkotikų, aptinkamas cigaretėse ar tabake.

Rūkant tabaką, nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogaus organizmui, o jo ir alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai nei jų naudojimas atskirai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Lengvo būdo mesti rūkyti Lietuvoje mokantis Evaldas Žvirblis: „Kuo ilgiau ir daugiau rūkote, tuo lengviau ir mesite“

Faktai:

• Nikotinas labai nuodingas: nuo kelių lašų (~0,05 g, tiek nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus.
• Didesnės nikotino dozės slopina nervų sistemos veiklą, trikdo kvėpavimą, širdies plakimą, didina kraujospūdį.
• Plaučiai nikotiną absorbuoja ir nuneša į smegenis labai greitai, būtent dėl to rūkant itin didėja įvairių vėžinių susirgimų, kvėpavimo takų ir kraujagyslių ligų rizika.
• Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad nikotinas dopamino išskyrimą smegenyse padidina 25–40 proc.
• 2002 metais pasaulyje gyveno 1 mlrd. nuolat rūkančių žmonių. Buvo apskaičiuota, kad vien dėl tabako sukeliamų komplikacijų sveikatai iki 2030 metų kasmet mirs apie 8 mln. žmonių.