5 didžiausios klaidos ruošiant daržoves

Moteris pjausto daržoves / Vida Press nuotr.
Moteris pjausto daržoves / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2016-12-02 00:00
AA

Kurioje daržovės dalyje slepiasi daugiausia naudingų medžiagų? Ar visada valgydami daržoves gauname visas naudingas medžiagas? Koks tinkamiausias ruošimo būdas?

Į šiuos ir daugiau klausimų atsako sveikos mitybos specialistė, Healthy Happened tinklaraštininkė Solamita Sabaliauskaitė, kuri atskleidžia 5 didžiausias klaidas ruošiant daržoves ir pataria kaip jų išvengti.

Solamita Sabaliauskaitė / Projekto partnerio nuotr.

Neišmeskite maistingų daržovių ir vaisių dalių

Dauguma receptų reikalauja tik tam tikros daržovės dalies, todėl dažniausiai likučius tiesiog išmetame lauk. Labai dažnai, visa daržovė, įskaitant ir jos lapus, stiebą ar žievę taip pat gali būti naudinga. Todėl, kartais nepaisydami recepto instrukcijų ir panaudodami visą daržovę, galime padidinti patiekalo maistinę vertę. Pavyzdžiui, žaliasias šakninių daržovių (morkų, burokėlių ir pan.) dalis galima labai lengvai panaudoti sriubose, salotose, užtepėlėse ar marinuojant daržoves.

Spaudžiant sultis išmetama geriausia vaisių bei daržovių dalis – ląsteliena, nesuvirškinama augalų dalis, dar vadinama maistinėmis skaidulomis. Skaidulos reikalingos ne tik žarnyno veiklai, cholesterolio kontrolei, bet ir sulėtinti cukraus įsisavinimą žarnyne, o tai ypač svarbu svoriui reguliuoti. Pašalinus skaidulines medžiagas, vaisių sultyse lieka koncentruota fruktozė bei gliukozė – cukrus, todėl jomis pinktnaudžiauti ypač nereikėtų žmonėms, kuriems cukrus kelia problemą. Geriau gaminkite žaliuosius kokteilius, t.y. trintas lapines ir kitas daržoves su truputėliu vandens pasaldindami vaisiais. Šis metodas padės išsaugoti skaidulas.

Salotos gardinamos nuriebintais padažais

Riebalai ne tik reikalingi optimaliai smegenų, ląstelių, visų audinių, plaukų, odos ir nagų bei hormonų būklei palaikyti, bet ir padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, ir K. Todėl valgant daržoves su geraisiais riebalais, tikimybė pasisavinti daugiau maistinių medžiagų yra didesnė.

Problema yra ta, jog dauguma rinkoje esančių padažų yra pripildyti sveikatai nepalankiais produktais, tarp kurių dirbtiniai dažikliai, transriebalai, aukštos fruktozės kukurūzų sirupas, pigūs nekokybiški sojų ir palmių aliejai ir pan. Tiesa yra ta, jog riebalų bijoti nereikia, svarbu tinkamai pasirinkti. Todėl salotas bei daržoves gardinkite kokybiškais nerafinuotais šalto spaudimo aliejais, avokadu, sėklomis, riešutais bei šviežiomis arba džiovintomis žolelėmis skoniui pagyvinti.

Pervirimas – didžiausia daržovių ruošimo klaida

Pervirtos daržovės ne tik praranda daug vandenyje tirpių vitaminų bei kitų maistinių medžiagų, tačiau tampa nepatrauklios tekstūros bei skonio. Pavyzdžiui gysloti šparagai, neskaniai kvepiantys kopūstai bei tižios konsistencijos morkos. Vienas iš geriausių būdų paruošti daržoves yra virti garuose arba trumpai virti vandenyje.

Priklausomai nuo virimo metodo, daugumai daržovių užtenka 3-5 minučių, daugiausia 7-10. Virtos daržovės vis dar turėtų būti standžios, kramtomos konsistencijos. Jei daržovė pradeda prarasti spalvą, vadinasi ji jau pervirta. Daržoves verdant patartina naudoti laikmatį. Jei daržoves verdate vandenyje, tuomet nuovirą panaudokite sriubose, troškiniuose arba padažuose, neišmeskite.

Netinkamai paruoštos ankštinės daržovės pučia pilvą

Dažnai žmonės vengia ankštinių daržovių esą jos pučia pilvą. Tačiau dažna to priežastis – netinkamas ankštinių paruošimas. Ankštiniai, taip kaip ir sėklos, riešutai bei grūdinės kultūros yra padengti cheminėmis augalą saugančiomis medžiagomis, kurios trukdo mūsų fermentų veiklai bei mineralų pasisavinimui. Taip yra todėl, jog esant palankioms aplinkos sąlygoms, neskaldyti bei termiškai neapdoroti grūdai, ankštinės daržovės, riešutai bei sėklos gali sudygti ir išaugti į nuostabius augalus. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, bei tiems, kurių mitybos racioną daugiausia sudaro augaliniai maisto produktai.

Tam, kad šios medžiagos suirtų ir mūsų organizmas galėtų gauti daugiau naudingųjų medžiagų, reikia ankštinius mirkyti, fermentuoti arba daiginti. Ankštinių mirkymas ne tik galimai palengvins virškinimą, bet ir ženkliai sutrumpins virimo laiką.

Daržovių laikymas

Po derliaus nuėmimo, daržovės labai greitai eikvoja savo maistines medžiagas, o kol jos patenka į parduotuvių lentynas bei ant mūsų stalo – ilgas kelias, todėl maistinės naudos iš jų gali likti ganėtinai maža dalis. Idealu būtų daržoves vartoti kaip galima greičiau po derliaus nuėmimo, tačiau tai retai kada yra įmanoma. Todėl rinkdamiesi daržoves atkreipkite dėmesį į jų šviežumą Taip pat venkite iš anksto nuluptų ir supjaustytų daržovių. Jei nėra sąlygų tinkamai laikyti daržoves, tuomet pirkite nedideliais kiekiais, šaldykite patys arba apdorokite termiškai.

Kampanija „5 per dieną“

Kampanija „Penki per dieną“ primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš dvejus metus prasidėjusi ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

BUVA