Ar pastebėjote, kad vienose šeimose net dėl paprastų dalykų kyla audringi ginčai ir barniai, o kitose – net ir rimti nesutarimai išsprendžiami dalykiškai ir mandagiai?
Žinoma, daug kas priklauso nuo žmonių temperamento, tarpusavio santykių, išsiauklėjimo. Tačiau neretai konfliktai įsiplieskia tik todėl, kad žmonės net nesusimąstydami vartoja frazes, kurios jiems yra įprasti kreipiniai. Bet taip atrodo tik jiems. Artimieji jas išgirdę pasijunta kaltinami ar įžeidinėjami.
Jei konfliktai jūsų namuose dažni, pasitikrinkite savo kalbą. Galbūt tereikia išmesti keletą įprastų frazių, ir bendravimas taps gerokai paprastesnis.
1. „Šimtą kartų tau sakiau...“ Net jei ir artimieji kai kurių prašymų neišgirsta, tai nėra priežastis kelti balsą, šaukti. Verčiau mandagiai ir konkrečiai suformuokite, ko gi norite. Pavyzdžiui, „Gal galėtum išnešti šiukšles?“.
Juk jūsų tikslas išmokyti šeimos narius jums pagelbėti, o ne priversti juos jaustis kaltus, kad kažko neatliko. Neabejokite, kad kelis kartus pakartojus tą prašymą gražiai, jie tikrai prisimins savo pareigas. O jei pulsite kaltinti, jie ims ieškoti įvairių pasiteisinimų. Ir pagalba nebus nuoširdi.
2. „Tu visada / niekada...“ Vartokite labai atsargiai žodžius „niekada“ ir „visada“. Net jei jūsų artimieji jus dažnai nuvilia, tai suabsoliutindamos akivaizdžiai parodote, kad jie yra nevykėliai. O tokiu jaustis niekas nenori. Todėl prasideda gynyba – konfliktas.
Žinoma, priekaištų klausytis nenori niekas, todėl tai, ką pasakysite pradėdama tokiomis abstrakčiomis sąvokomis, tikėtina, ir vėl bus neišgirsta. Verčiau kalbėkite konkrečiai: „Vakar tavęs prašiau, bet tu turbūt pamiršai, todėl dar kartą primenu...“ Pakeitę kalbėjimo būdą žmonės ima keisti ir santykius.
3. „Per tave...“ Įdomu, kad šią frazę žmonės vartoja dažniausiai tada, kai nori pateisinti patys save. Todėl apkaltina tą, su kuriuo tuo metu bendravo, dirbo ar sprendė problemas. Suprantama, niekas nenori būti kaltinamas dėl svetimų nesėkmių ir ima aršiai gintis. Todėl jei kažkas nepavyko – pavėlavote, kažką sudaužėte, pamiršote, neimkite ieškoti kaltininkų. Tiesiog darykite tai, kas dabar yra geriausia.
4. „Viską turiu daryti pati.“ Tokius žodžius moterys sako ir viliasi, kad šeima bus supratinga ir puls joms pagelbėti. Tačiau artimieji tai supranta kaip dar vieną priekaištą ir stengiasi kuo toliau pabėgti nuo nemalonių žodžių srauto. Daug prasmingiau tiesiog sutarti, kuris šeimos narys už kokius darbus atsakingas.
5. „O draugės vyras / vaikai / kaimynas...“ Nesvarbu, vyrą ar vaikus lyginate su kitais žmonėmis, pažįstamais, giminaičiais, tai labai suerzina žmones. Juk jums irgi nepatiktų girdėti pasvarstymus „O kolegos žmona tai...“, „O mano klasioko mama...“, kurie verstų jaustis prastesne už kitas moteris. Ar tai galėtų būti motyvas tobulėti, stengtis? O gal priešingai, sukeltų pykčio protrūkį, pasijaustumėte neįvertinta?
Pabandykite bent savaitę kontroliuoti savo kalbėjimą. Jei jaučiate kylančią įtampą ar norite pasakyti ką nors nemalonaus, verčiau susikaupkite, nusiraminkite ir imkitės tik jums malonios veiklos.
Įsakmius nurodymus keiskite prašymais, vietoj priekaištų kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: kad pavargote, tikitės pagalbos. Dažnai žmonės geba būti mandagūs ir malonūs su svetimais, tačiau namie pratrūksta. Bet ar tikrai patiems artimiausiems turime rodyti savo blogąją pusę?