5 keisti ženklai, kaip meilė paveikia žmogaus būseną

Pora / Fotolia nuotr.
Pora / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Emocijos priverčia mus elgtis visai kitaip nei esame įpratę. O jeigu tai meilė, galime tikėtis iš savęs pačių netikėčiausių dalykų. Štai net mokslininkai tikina, kad užplūdus aistrai, tikėtina, jausimės lyg būtume gerai apsvaigę, apgaubti šilumos ar aktyviai demonstruosime švelnumą. Be to, net ir elgsimės, kalbėsime, galvosime taip, kaip mums nebūdinga.

Ką dar mokslininkai atskleidžia apie keistą meilės įtaką mūsų kūnui?

Euforijos sprogimas

Yra mokslinis paaiškinimas, kodėl tik prasidėjus naujiems santykiams, jaučiamės taip, lyg pilve nenumaldomai plazdėtų drugelių kolonija. Perdėtas džiūgavimas daugeliui tampa nuolatine būsena todėl, kad, kaip teigia mokslininkai iš Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke, įsimylėjimas suaktyvina tam tikras nervines sistemas smegenyse, kurias paliečia ir tam tikrų svaigiųjų medžiagų vartojimas.

Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad būtent todėl jaučiamės tikrąja to žodžio prasme apsvaigę ir apgaubti nepaaiškinamos euforijos. Taigi, „priklausomybė“ šiuo atveju nėra taip beprotiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Taip pat skaitykite: Kaip atsiranda (ne)meilės trikampiai?

Bus kur kas sunkiau susikaupti

Tyrimas, publikuotas žurnale „Motivation and Emotion“ dar 2013-aisiais atskleidė, jog tie, kurie pakvaišę iš meilės, kur kas sunkiau susikaupia ir atlieka užduotis nei tie, kuriems jausmai nė motais. Autoriai nėra tikri, kodėl įsimylėjimo metu mūsų smegenys praranda įprastą produktyvumą, tačiau teorija apie tai, kad dėmesio ir fantazijų balansas turi didžiulę įtaką ne tik kokybiškiems ir sėkmingiems santykiams, bet ir produktyviai dienai, yra net labai teisinga!

Jūsų elgesys gali tapti agresyvus  

Pavyzdžiui, vaikinai jautriai reaguoja į bet kokį kito vyruko dėmesį merginai, o damos net žaliuoja iš pavydo, kai mato, jog į jų išrinktuosius šnairuoja kitos moterys. Kaip tai paaiškinti?

Žurnale „Personality and Social Psychology Bulletin“ publikuotame tyrime skelbiama, jog atsakymas slypi neurologiniuose hormonuose, kurie atsakingi už agresiją ir empatiją. Bafalo universiteto mokslininkai apklausė tyrimo dalyvius ir paprašė apibūdinti savo būseną, ką jautė, būdami kartu su išrinktuoju asmeniu, ir kaip reaguodavo į tuos, kurie bandydavo juos įskaudinti. Dažniausiai noras apginti savo antrąją pusę pasireikšdavo agresyviu elgesiu. Taigi, jeigu esate su tuo, kurį mylite, hormonai smegenims siunčia impulsus ir mūsų elgesys iš švelnaus, empatiško, aistringo ir mielo tampo agresyvus todėl, kad trokštame jį ar ją apsaugoti nuo stresinių situacijų, liūdesio ir kitų neigiamų emocijų.

Galite jaustis lyg būtumėte apsėsti

Jeigu įsimylite ne pirmą kartą, greičiausiai suprantate, kas turima galvoje. Pirmosios meilės, tiksliau sakant, įsimylėjimo stadijos, gali būti kone visa apimančios ir gerokai išvarginančios, sekinančios.

Štai Pizos universiteto mokslininkai atrado priežastį ir nustatė, kad  biocheminiai romantinės meilės efektai gali būti neatskiriami nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS). Pasirodo, žmonių, kurie įsimyli, pirmuosius šešis mėnesius hormono serotonino kiekis supanašėja su tų, kurie serga jau minėtu OKS. Ir tai gali paaiškinti, kodėl nesiliaujate galvoti apie savo mylimąjį visą naktį ir visą dieną. 

Taip pat skaitykite: 6 amžinai nelaimingų žmonių įpročiai: kaip išlipti iš nesėkmių rato

Meilė malšina skausmą 

Ar pajutote, kai kai pradedate myluotis su savo partneriu, kažkur dingsta visi erzinantys skausmai, kūno maudimas ir kiti negalavimai? Ir tai nėra sutapimas. Mokslininkai iš Stanfordo universiteto nustatė, kad smegenų sritys, veikiamos meilės jausmų, yra tos pačios, kurios malšina skausmus. Tam tikslui buvo pasitelktos dalyvių mylimųjų ir tiesiog draugų nuotraukos. Tyrimo metu, kai mokslininkai specialiu prietaisu šildė delnus, smegenų skenavimas atskleidė, kad būtent antrosios pusės fotografijos padeda iškęsti skausmus labiau nei draugų nuotraukos. Taigi, meilė ir romantika gali būti tiesiog puikūs nuskausminamieji, tačiau tikrai netinka ilgalaikiems sveikatos sutrikimams gydyti…