5 metus psichologinį terorą kentęs Mantas Stonkus: „Po pamokų slėpdavausi ir laukdavau, kol visi išeis“
Patyčioms, nuo kurių šiandien kenčia kas ketvirtas Lietuvos vaikas ir paauglys, laikas tapti praeitimi. Tarnyba „Vaikų linija“ pradeda kampaniją „Patyčių muziejus“, kuria kviečia kiekvieną prisidėti, paverčiant patyčias istorija – jas papasakoti ir išsiųsti į muziejų.
Aktorių, humoristą Mantą Stonkų visada įprasta matyti linksmą, pasitikintį savimi ir į viską atsakantį su plačia šypsena veide. Tačiau... nors mokykloje jis buvo populiarus ir visų mėgstamas, Mantas net 5 metus kentė psichologinį spaudimą.
Buvau išskirtinis, turėjau ilgus plaukus, rengdavausi kitaip, merginos mėgo mane, tai, ko gero, tas ir erzino kai kuriuos.
„Buvau išskirtinis, turėjau ilgus plaukus, rengdavausi kitaip, merginos mėgo mane, tai, ko gero, tas ir erzino kai kuriuos. Pats niekada nesityčiodavau. Esu jautrios širdies, man labai skauda, jei kam nors yra negera.
Tačiau kiti naudojosi mano silpnumu, nervais, mokykloje net sklido gandas, kad kažkas nori mane reketuoti, primušti. Buvo didelis psichologinis teroras“, – Žmonės.lt pasakojo Mantas Stonkus.
Mantas sako, kad mokykloje buvo gąsdinamas, įvairūs vaikinai sėdėdavo prie durų, laukdami jo išeinančio, tad jis pats irgi slėpdavosi mokykloje ir laukdavo, kol visi išsiskirstys.
„Vyko labai bjaurūs dalykai, man buvo nemalonu pasakyti tėvams, draugams. Buvo gėda, nesinorėjo pasirodyti „ne kietam“ prieš kitus. Tačiau viskas labai greitai baigėsi, kai į klasę atėjo socialinė pedagogė, kuri klausinėjo mūsų, ar nesusiduriam su patyčiomis, psichologiniu spaudimu.
Žinoma, aš atsakiau, kad ne. Tačiau, ačiū Dievui, mano bendraklasės po pamokos nieko man nesakydamos nuėjo ir „paskundė“, kad aš turiu problemų, ir tą vyruką, kuris lindo. Šita situacija greitai pasibaigė, kai susidūrė su viešumu“, – teigė aktorius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Miss Sheep apie patyčias: „Mokykloje buvo Jolita, dėl kurios bijojau eiti į kūno kultūros pamokas“
Pasak M.Stonkaus, svarbiausia apie tokias problemas kalbėti garsiai, nes to labiausiai bijo tie, kurie tyčiojasi: „Reikia pasisakyti tėvams, mokytojams, visiems. Patyčios yra išsprendžiamos. Tos atmatos labai bijo viešumo, nes kai apie juos žino, jie tada sumažėja, susitraukia ir iš jų lieka tik šlapia vieta.“
Aktorius mano, kad tėvų pokalbiai mažai gali padėti: „Tėvai, man atrodo, kad irgi neišspręs šitos bėdos, nes dažniausiai tų vaikų tėvai būna pagrindinė patyčių priežastis. Gali būti, kad ir tėvams bus atsakyta smurtu.“
Tos atmatos bijo viešumo, nes kai apie juos žino, jie tada sumažėja, susitraukia ir iš jų lieka tik šlapia vieta.
Tačiau Mantas ragina kuo daugiau kalbėti apie patyčias, nebijoti, nesigėdyti ir tada problema išsispręs.
„Per kalbėjimą, per draugus, socialinius tinklus – yra daug priemonių įveikti patyčias. Amerikoje yra vienas pavyzdys, kai iš merginos buvo tyčiojamasi, o ji į viską pažvelgė per humorą. Žinoma, tas reikalauja dar didesnių pastangų perlipti per save. Tačiau per feisbuką parašydama ilgą žinutę ji sugėdijo visus skriaudikus.“
Visi, norintys ir galintys prisidėti, kad patyčios virstų istorija, kviečiami apsilankyti kampanijos „Patyčių muziejus“ interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukoti „Vaikų linijai“ arba tapti „Vaikų linijos“ savanoriais.
Suaugusieji kviečiami padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių.