5 mitai apie laimę
Apie laimę prirašyta daug knygų, o kaip jaustis laimingiems, iš tikrųjų širdyje žinome visi. Deja, dažnai save įkaliname iliuzijose ir pamirštame, kad tikrasis laimės skonis gali slypėti labai mažuose dalykuose... Kokiais dar mitais apipinta ta nepagaunama laimė?
Būsime laimingi tada, kai...
Mintyse mes susikuriame daugybę „jeigu“, „kai“ ir pan., pavyzdžiui, „kai uždirbsiu daug pinigų, gyvensiu laimingai“... Dažniausiai mintyse kuriame vizualizacijas, kad kai rasime geresnį darbą, būsime paaukštinti tarnyboje, baigsime mokslus ar nusipirksime išsvajotą automobilį, štai tada... Tada ateis ta tikroji laimė. O juk kiek tiesos slypi šioje citatoje! Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje, jis atsakė: „Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.“ Juk jeigu laimė jums siejasi su kažkokio tikslo siekiu, nepamirškite, kad po vieno tikslo bus kitas ir dar kitas... Vadinasi, laimė taip ir boluos kažkur ateities perspektyvoje, o jūs vis vysitės ją iki nukritimo? Taigi neapgaudinėkime savęs jokia ateitimi, o gyvenkime šią akimirką ir stenkimės pasisemti laimės kasdien, bent po mažą krislelį. Patikėkite, tas krislelis yra kur kas vertingesnis už iliuzinį didįjį ateities laimikį.
Būsite laimingi tik tada, jeigu rinksitės viską, kas geriausia
Visų pirma kyla klausimas – geriausias kam? Jums ar aplinkiniams? Žmonės sprendimus dažniausiai priima keliais būdais. Vieni be jokių problemų renkasi patį pirmąjį objektą, nesvarbu, kas tai būtų, kuris daugiau ar mažiau atitinka jų reikalavimus. Jų filosofija tokia: jeigu juos tai tenkina, vadinasi, tai negali būti blogai.
Antrasis tol neišsirinks, kol neperžvelgs visų variantų ir neįsitikins, kurie geriausi. Žinia, toks apmąstymas gali būti vertinamas dvejopai, nes rezultatas ne visuomet būna toks, kokio tikimasi. O ir svarstymai atima itin daug energijos, laiko bei jėgų. Dar dažniau žmogus save graužia klausimais ir abejonėmis, ar tikrai pasirinko teisingai. Taigi, atrodė, kad norėjo geriausio, tačiau kur dingo tas laimės ir pasitenkinimo jausmas? Akivaizdu, kad kartais, priimant sprendimus, reikia tiesiog atsipalaiduoti ir viskam leisti tekėti sava vaga. Galų gale daiktai yra tik daiktai...
Jei išliesite įtūžį, jausitės kur kas laimingesni
Kažkodėl manome, kad itin emocingas įtūžio išliejimas turėtų garantuoti dvasinę ramybę ir laimės pojūtį. Tačiau tai ne visuomet yra tiesa. Nereikia užspausti jausmų, tačiau ir jų išliejimas turėtų būti kur kas lengvesnis nei agresyvumas, barniai, ginčai, šūksniai ar kitų žmonių kaltinimas. Tik pamąstykite, kiek energijos išeikvojate veltui? Ir ji nesugrįžta... Verta išmokti valdyti savo emocijas pasitelkiant dvasines meditacijas, kad nuolatiniai įtūžio protrūkiai nepakenktų jūsų dvasinei ir fizinei savijautai.
► Plačiau apie įtūžį ir jo valdymo būdus skaitykite straipsnyje ĮNIRŠIO MECHANIZMAS. KAIP JĮ SUVALDYTI?
Ar už pinigus galime nupirkti laimę?
Taip, tikros laimės nenupirksime už pinigus, tačiau jie yra puikus būdas kai kuriems žmonėms priartėti prie savo svajonės, pavyzdžiui, kelionės aplink pasaulį, kuri suteiks nepakartojamų įspūdžių ir dvasinę palaimą. Trumpai tariant, pinigai – slidus dalykas: viena, kai jie naudojami geriems tikslams ir protingai, o visai kas kita, kai švaistomi niekams, tuštiems blizgučiams. Daugumos netikėtai praturtėjusių žmonių likimai kažkodėl paženklinti siaubingais išgyvenimais, netektimis, vienatve ir liūdesiu... Taigi verta sutikti su mintimi, kad ne kiekvienas mūsų gebėtų susidoroti su užgriuvusia pinigų našta. Laimė – ne piniguose ir jų kiekyje, o gebėjime pasinaudoti jais taip, kad atneštų laimę ne tik jums, bet ir aplinkiniams.
Būti laimingam egoistiška
Tik pabandykite kam nors pasakyti, kad gyvenate puikiai, ir klausytojo veidas taip ištįs, kad nespėsite daugiau nė žodžio ištarti. Taip jau yra, kad žmonės mieliau kalba apie blogus dalykus ir mėgsta dejuoti, o ne kažkuo nuoširdžiai pasidžiaugti. Išsakę savo nepasitenkinimą, jie tarsi pabrėžia, „kaip tu drįsti būti laimingas, kai man / aplinkiniams / draugams / visuomenei šitaip nesiseka“?! O juk tyrimai tik dar kartą patvirtina seniai žinomą taisyklę, jog laimingi žmonės kaip tik padeda kitiems – būtent jų laimės kupina savijauta stumia į priekį ir neleidžia sustoti. Taigi, kas geriau – nuolatinis graužimasis ar ėjimas į savo laimę?..