5 priežastys dabar plaukti į Veneciją

1. Pirmiausia – į bienalę, dėl kurios šiemet visi ten ir vyksta. Šiemetinė, 57-oji, tęsis iki lapkričio pabaigos, o apžiūrėti verta ne tik pagrindinę parodos dalį arsenale ar nacionalinius paviljonus soduose. Bienalės metu galima patekti į paprastai uždarytus rūmus ir bažnyčias, viešosiose erdvėse irgi atsiranda naujų objektų. Menas pats susiranda tave tiesiog gatvėje.

2. Lapkričio 21-ąją čia vyks Festa della Salute, vietinių ypač gerbiama šventė, skirta Švč. Mergelei Marijai, išgelbėjusiai miestą nuo maro 1630 m., padėkoti. Turėkite omeny planuodamos kelionę: išvyka viena, bet pamatyti galėsite nemažai.

3. Čia tiek daug didelių objektų, kad mažųjų galima ir nepastebėti (jei jų niekas neparodo). Pavyzdžiui, auksinė vyro galva ant sienos netoli Rialto tilto, salizada Pio X. Dieną jos nematyti, nes čia stovi suvenyrų kioskas. O ar žinote, kas išraižyta ant antrosios Loredanų rūmų kolonos riva del Carbon, kodėl dvi Dožų rūmų kolonos rausvos, o ne baltos ir kodėl vaistinė vadinasi „Alla Colonna e Mezza“ („Prie pusantros kolonos“)? Venecija – vienas didelis paslapčių kambarys!

4. Sunku girti tai, kas ir taip laikoma geru, bet ne tiek jau mažai skeptikų skundžiasi, kad Venecija pernelyg turistinė ir banali. Be reikalo. Pamilti galima tik tai, ką pažįsti, todėl išeitis paprasta – atkeliauti čia traukiniu iš Milano ir savaitės pradžioje, o ne savaitgalį. Venecija prasideda Šv. Liucijos geležinkelio stotyje: ją statant buvo paaukotas čia stovėjęs vienuolynas – jo vardas įamžintas naujajame statinyje.

5. Galime lažintis, kad dar nebuvote moterų kalinių daržovių turguje, esančiame Giudecca saloje (tokių puikių ekologiškų daržovių nerasite niekur kitur – vietos sinjoros kaunasi dėl baklažanų nulietais šonais ar jaunučių cukinijų žiedų). O Šv. Pranciškaus saloje esančiame vienuolyne galima praleisti kelias dienas su vienuoliais apsigyvenus vienoje iš trisdešimties celių.