5 priežastys, kodėl verta aplankyti Islandiją
Visos jos, salos, tokios: nedidelis (ar didesnis) žemės gabalėlis, iš visų pusių apsuptas vandens, audrina vaizduotę. Tačiau Islandija – ypatingiausia iš ypatingiausių. Ypač Lietuvos istorijai: juk ji – pirmoji šalis, pripažinusi mūsų valstybę tarptautiniu mastu.
1. Ne tik dėl istorinio dėkingumo važiuoti verta: čia unikali gamta, jaukūs nedideli miestukai ir aibė įžymių vietų, kokių nerasi niekur kitur. Patvirtinimas – Islandijoje filmuoti fantastiniai filmai, tokie kaip „Užmirštieji“, „Tarp žvaigždžių“ ir „Prometėjas“. Sunku patikėti, kad jų peizažai – žemiški. Islandiški!
2. Reikjavikas – labiausiai į šiaurę nutolusi pasaulio sostinė. Žiemą ten pasirodo Šiaurės pašvaistė, vasarą saulė nenusileidžia per naktį, dirba visi barai – naktinis gyvenimas baigiasi tik ryte. Neįtikėtini žuvų patiekalai parūpina energijos, o moderniojoje „Harpa“ koncertų salėje, sakykim, balandį rodoma roko opera „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Anglų kalba! Jei islandų atlikėjai bent kiek prilygsta Bjork, bus gerai!
3. Gamtos grožybės pristatomos visuose kelionių vadovuose, tačiau Islandijoje nėra turistų nutryptų vietų. Viskas čia it pirmąkart, tačiau faktas, kad visų geizerių, lavos laukų, visų karštųjų versmių ar ledkalnių pamatyti nepavyks. Vis dėlto Detifoso ar Seljalandsfoso krioklių, juodojo smėlio paplūdimių ar Jokulsaurlouno ežero praleisti nevalia. Vasarą rengiamos ekskursijos su gidu į Thrihnukagigur ugnikalnį – į jo kraterį nusileidžiama liftu.
4. Apie Žydrąją lagūną – milžinišką atvirą geoterminį baseiną, yra girdėję visi. Kai kas skundžiasi, kad jame nuolat mirksta tiek žmonių, jog jautiesi it pramogų parke per laimės valandas, tačiau turkio spalvos vanduo turi gydomųjų savybių, o vidutinė jo temperatūra visus metus – 37 laipsniai. Išbandyti reikia, o jei norisi privatumo – Mivatno ežero karštajame tvenkinyje mauduolių mažiau.
5. Islandijoje pasitaiko unikali proga viena koja pastovėti Amerikoje, kita – Europoje: čia susiduria Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninės plokštės. Todėl salos rytai priklauso Europai, o vakarai – Amerikai. Skiriamoji riba eina per Tingvedliro parką, o vietos gyventojai juokauja, kad plokštės tolsta viena nuo kitos, todėl bilietai į Niujorką vis brangsta.
