„Visiškai nebijau to skaičiaus. Esu palaiminta, kad jo sulaukiau, – ir tegul tik kiekvienas sulaukia“, – be apmaudo, be burnojimo prieš gamtą, tik su džiugesiu ir šviesiomis mintimis savo 50-ąjį gimtadienį pasitinka aktorė Eglė JACKAITĖ.
Žiūrint į nuotraukas, kuriose įsiamžinai prieš pat jubiliejų, net kyla baltas pavydas: na, bepigu nesibarti ant bėgančių metų, kai jie tavęs visai nepaliečia!..
Paliečia, ir dar kaip! Jie man atneša tiek patirčių ir dovanų, kad vos spėju už jas dėkoti. Gyvenimas visgi yra didžiausia dovana: esu Dievo mylimas vaikas ir žinau, kad dar daug visko manęs laukia. Man nieko netrūksta – tenoriu, kad taip ir būtų, kad ta saulė toliau šviestų. Kalbu ne apie orų prognozę – saulė nebūtinai šviečia už lango, bet šviečia manyje, ir labai stipriai.
„Žmoguje viskas turi būti gražu“, – sakė Antonas Čechovas. Sielos grožis, žinoma, svarbiausias, betgi kūnas – sielos namai. Iš tiesų esu maloniai nustebinta savojo. Anądien užbėgau pas draugę, o ji iš anksto pasveikino su gimtadieniu ir padovanojo apatinių drabužėlių komplektą. Pasimatavau, pažvelgiau į veidrodį tarsi iš šono – ir pagalvojau: kokia graži moteris!.. Turbūt niekada nesijaučiau tokia graži (juokiasi). Metai visgi atneša drąsos: nebebijau savęs, nebesigėdiju, jaučiu visišką laisvę. Moku pasidžiaugti savo kūnu, tomis dienomis ir naktimis, kuriomis esu apdovanota. Tai – didelė laimė.