50-ąjį jubiliejų švenčiantis Saulius Balandis: „Aš nesigręžioju į praeitį“
Tikriausiai nebus per drąsu pasakyti, kad Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, nežinančio kino, teatro ir televizijos aktoriaus bei režisieriaus Sauliaus Balandžio. Nuo pirmojo jo vaidmens kine – tiesa, tuomet jam buvo vos dešimt – prabėgo 40 metų, o štai trečiadienį jis švenčia ir dar vieną jubiliejų – savo 50-metį. Pats S.Balandis tikina savo gimtadienių nesureikšminąs ir atgalios, į senus gerus laikus, kaip daug kas mėgsta sakyti, nesigręžiojąs.
„Švenčiu, turbūt kaip ir visi paprasti normalūs žmonės. Tai reiškia, kad aš nieko nesureikšminu ir nekeliu balių, apie kuriuos vėliau rašo žurnaluose. Tiesiog susirenka artimiausi giminės, vaikai ir viskas. Be to, dabar ta žiema... aišku, ji graži, bet aš būčiau linkęs savo gimtadienį su draugais, kurių vis tik labai daug ir visi jie labai smagūs, linksmai paminėti, pavyzdžiui, vasarą kaime, kad tai būtų tikrai smagu“, – portalui Žmonės.lt pasakojo aktorius.
Stengiuosi žiūrėti į priekį ir mąstyti apie naujus darbus. Tas turbūt ir yra geriausia, o ne verkti ir kapstytis praeityje. Dabar reikia galvoti, kas bus toliau.
Abiejų rankų ir kojų pirštų neužtektų, norint suskaičiuoti, kiek vaidmenų per pusę amžiaus atliko S.Balandis. Ir kiek per tuos metus jam gimtadienių teko sutikti gastrolėse, teatro scenoje ar filmavimo aikštelėje. Tačiau aktorius patikina, jei yra proga, nuo gimtadienių jis stengiasi pabėgti.
„Nėra skirtumo, kur švęsti gimtadienį. Jei tuo metu dirbi, kompanija pasveikina, išgeri taurę šampano ir darbai tęsiasi toliau. Tarkim, visą laiką aš kažkaip stengiausi pabėgti per savo gimtadienį. Ir 30-metis, ir 40-metis buvo ne Lietuvoje. Tuo metu aš filmavausi Rusijoje, kažkaip sutapo, kad vis pabėgu iš Lietuvos“, – juokėsi aktorius.
Paklaustas, galbūt jis galvoja kažkaip ypatingai pažymėti ir savo 40-ąjį jubiliejų kine, jis suskuba atsakyti: „Oi ne. Aš nesu linkęs gręžiotis atgal. Visada stengiuosi žiūrėti į priekį ir mąstyti apie naujus darbus. Tas turbūt ir yra geriausia, o ne verkti ir kapstytis praeityje. Dabar reikia galvoti, kas bus toliau“, – mintis dėstė S.Balandis ir pridūrė, kad žiūrėdamas dabar sukurtą lietuvišką kiną, jis itin džiaugiasi, palaiko ir linki didžiausios sėkmės.
„Aš žinau, kas tai per dalykas kinas, kiek jis reikalauja jėgų, laiko, pinigų, užsidegimo... Tad aš tiktai visomis keturiomis už tuos jaunus kiną kuriančius žmones“, – sakė jis.
O štai pasidomėjus, kada gerbėjai galės, jei galės iš viso, ir vėl išvysti aktorių kino teatrų ekranuose. Aktorius patikino, kad viskas priklauso ne tik nuo jo, o ir pats šiuo metu skendi naujo scenarijaus serialui paieškose bei nesibaigiančiose repeticijose (nuo 1988-ųjų iki dabar aktorius dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – aut.past.).
Trumpa S.Balandžio biografija
Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius gimė 1963 metais Vilniuje. 1981-1985 metais – studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (nuo 1944 iki 1991 metų vadinosi Lietuvos valstybinė konservatorija), Vaidybos katedroje pas režisierių Joną Vaitkų. Iš karto po studijų iki 1988-ųjų dirbo aktoriumi Kauno valstybiniame dramos teatre, o vėliau iki pat šių dienų – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Taip pat dalyvavo muzikiniame LNK projekte „Žvaigždžių duetai“.
Ryškesni vaidmenys teatre (informacija iš Vikipedijos):
1984 – Demonas. Jean Anouilh. Antigonė. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
1989 – Kunigas. Thomas S. Eliot. Žmogžudystė katedroje. Režisierius Olegas Kesminas.
1992 – Princas. William Shakespeare. Audra. Režisierius Olegas Kesminas.
1998 – Volfas. Francis Veber. Vėpla. Režisierius Ramutis Rimeikis.
1998 – Džozefas. Moterų dainos. Choreografė Anželika Cholina.
1998 – Don Jose. Carmen. Choreografė Anželika Cholina.
1999 – Pulkininkas. Fiodor Dostojevskij. Stepančikovo dvaras. Režisierius Jonas Vaitkus.
2000 – Pepė. Bernardos Albos namai. Choreografė Anželika Cholina.
2001 – Geris Evansas. Brian Friel. Lugnazado šventės šokiai. Režisierius Gytis Padegimas.
2001 – Lui. Jean Luc Lagarce. Tolima šalis. Režisierius Gintaras Varnas
2002 – Bernardas /Jean Ahnouil. Bamba. Režisierius Adolfas Večerskis.
2002 – Povilas. Jonas Mekas. Pati pradžios pradžia. Režisierius Jonas Vaitkus.
2003 – Kapuletis. Romeo ir Džuljeta. Rež. Anželika Cholina.
2004 – Tautvilas. Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą. Rež. Vytautas Grigolis.
2005 – Liputinas. Fiodoras Dostojevskis. Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai. Rež. Jonas Vaitkus,
2007 – Elfriede Jelinek. Bembilendas. Rež. Yana Ross,
2007 – Kapitonas Ilgakojinė. Astrida Lidgren. Pepė Ilgakojinė. Rež. Evaldas Jaras,
Žinomesni vaidmenys kine ir televizijoje
2012 – Michailas Oginskis – Laiškai Sofijai, rež. Robert Mullan
2007 – 42, rež. Maris Martinsons
2007 – Andrius Žvinys – Nekviesta meilė , (TV serialas, 109 serijos), rež. Alvydas Šlepikas
2004 – Tamplierių kraujas, rež. Florian Baxmeyer
2004 – Laiko saugotojas (The Keeper of Time), rež. Robert Crombie
2003 – Policininkas-ginklų prekeivis Klevickas. Lietuviškas tranzitas (Литовский Транзит), 12 serijų, rež. Evaldas Kubilius
2003 – Juozas Lukša-Daumantas – Vienui vieni, rež. Jonas Vaitkus, Valdas Jakniūnas
2001 – Likimo valsas, TV serialas, rež. Maris Martinsons
1994 – Adomo sukūrimas, rež. Jurijus Pavlovas, Lenfilm
1991 – Voras, rež. Vasilijus Massas, Rygos kino studija
1988 – Mėnulio pilnaties metas, rež. Arūnas Žebriūnas, Lietuvos kino studija
1987 – Aplikybėms sutapus, rež. Vija Beinerte, Rygos kino studija
1984 – Jo žmonos išpažintis, rež. Almantas Grikevičius,
1984 – Mano mažytė žmona, rež. Raimundas Banionis,
1984 – Moteris ir keturi jos vyrai, rež. Algimantas Puipa,
1984 – Susidūrimas, rež. Isaakas Fridbergas, LKS
1982 – Tomas Džordachas (jaunystėje) – Turtuolis, vargšas..., rež. Arūnas Žebriūnas,
1982 – Atsiprašau, rež. Vytautas Žalakevičius,
1981 – Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys,
1980 – Vincas – Faktas, rež. Almantas Grikevičius,
1973 – Linksmos istorijos, rež. Stasys Motiejūnas, Algimantas Kundelis, Gytis Lukšas.