50-metį švenčiantį Rolandą Skaisgirį pradžiugino sūnaus Ato ir žmonos Vaidos dovanos

„Esu apstulbęs, kad tiek turiu draugų, artimų žmonių ir kolegų. Smagu juos čia visus matyti“ – sakė jubiliatas.

Šventėje dalyvavo apie 200 žmonių. „Kviečiau visus, su kuriais bent kažkiek buvo susijęs mano gyvenimas. Aš ilgai svarsčiau, ar švęsti gimtadienį, ar ne, tačiau, kai mano draugas Audrius Siaurusevičius pasiūlė idėją, kad galėtume sukurti iniciatyvą Jerome‘o Davido Salingerio knygos „Rugiuose prie bedugnės“ įamžinimui (jo prosenelis gimęs Šakių rajone, netoli mano gimtinės), viskas susidėliojo. 

Nenorėjau užkrauti draugų mintimis apie dovanas, tiesiog norėjau, kad jie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėtų prie šitos minties įamžinimo. Kadangi šią savaitę vyks ir filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“ premjera, šį vakarą svečiams taip pat tarėme įžanginį žodį apie filmą, jį pristatėme, parodėme“.

Nors Rolandas prisipažino, kad dovanų nemėgsta ir nemoka jų priimti – žmonos Vaidos ir sūnelio Ato staigmenomis labai džiaugėsi. 

Tiesa, šeimą vyrą pasveikino dar vakar. Rolandas juokauja, kad Vaida su Atu paprasčiausiai neiškentė iki ryto. „Man žiauriai patiko tos dovanos. Sūnus padovanojo man didelę lupą, kad geriau matyčiau, nes senstu, o žmona padovanojo nuostabų indą, skirtą laikyti vynui ar aliejui. Kadangi aš mėgstu vyną – man tai yra nuostabiai gražūs dalykai“.

Padidėjusių skaičių pase R. Skaisgirys nesureikšmina.

„Jaučiuosi geidžiamas, jaunas, norimas, veržlus“, – šypsojosi Rolandas.

R. Skaigirys atskleidė ir didžiausią savo norą.

„Kadangi su kolegomis esu įkūręs „Trys prieš tris“ krepšinio asociaciją – didžiausia svajonė, darbas ir noras, kad Lietuvos rinktinė pasiektų olimpiadą ir pagaliau mes per visą Nepriklausomybės laikotarpį turėtume antrą rinktinę, kurie parvežtų medalį. Tai ir darbas, ir svajonė. O šiaip norų turiu visokiausių – koncertų, filmų, spektaklių, projektų, televizijos laidų....“, – pasakojo jis.

Gimtadienio proga Rolandas sau palinkėjo vidinės ramybės.

„Palinkėčiau atrasti vidinę ramybę ir kuo mažiau abejingumo tiek iš mano pusės, tiek į mano pusę“.

Rolandas Skaisgirys niekad nesigyrė savo pasiekimais, tačiau tikrai turi kuo didžiuotis. Jo nuveikti darbai ir pasiekti tikslai – tikrai ne vienam kelia susižavėjimą ir pavydą. Baigęs krepšininko karjerą, R.Skaisgirys pasuko į televizijos prodiuserių verslą: jo įkurta įmonė „Videometra“ gyvuoja jau daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį, Rolandui yra tekę būti viskuo: ir direktoriumi, ir kūrybiniu darbuotoju, ir net vairuotoju.

Vakarėlio metu, iš kitapus ekrano, jubiliatą sveikino draugai ir bičiuliai. Susirinkę svečiai išgirdo legendinių istorijų, vykusių R. Skaisgirio bute senamiestyje. Pats šventės kaltininkas sako, kad kada nors šį butą pavers tikru muziejumi, su daiktais, menančiais nutrūktgalviškas šėliones, rimtus pokalbius prie vyno taurės ir dar daug kurioziškų nutikimų.

Pats jubiliatas šiandien buvo nelabai šnekus, tačiau paklaustas, koks jo manymu yra didžiausias per gyvenimą pasiektas taškas, Rolandas nedvejodamas atsakė, kad tai yra jo sūnus.

Pasiteiravus, ko sau palinkėtų, R.SKaisgirys buvo kuklus – „Sveikatos. Ir dar daug daug beprotiškų idėjų“.