53-ejų Ričardo Vitkaičio mirties sukrėsta Larisa Kalpokaitė – apie negailestingą likimą: „Kaip kuolu per galvą…“
Antradienį apskriejo žinia apie netikėtą 53 metų aktoriaus ir režisieriaus Ričardo Vitkaičio mirtį. Ši netektis palietė ne tik jo artimuosius, bet ir talento gerbėjus bei kolegas. Su R.Vitkaičiu teko dirbti ir aktorei Larisai Kalpokaitei, kurią jo mirtis sukrėtė iki širdies gelmių. Ji papasakojo, kokiomis savybėmis šis pasižymėjo ir atskleidė netikėtos mirties priežastį.
Žinia apie R.Vitkaičio mirtį trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ne vienerius metus režisierių pažinojusi aktorė L.Kalpokaitė neslėpė, kad matyti išeinantį jaunesnį žmogų išties baugu.
„Vairavau mašiną, sustojau sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo ir kaip tik suskambo telefonas. Pakėliau ragelį ir man pranešė žinią. Kaip kuolu per galvą… Baisiausia, kad žmogus žymiai jaunesnis už mane. Net į galvą nebūtų atėjusi mintis, kad jis gali išeiti“, – su liūdesiu Žmonės.lt sakė L.Kalpokaitė.
Larisa ir Ričardas drauge dirbo jo režisuotame seriale „Uošvių nepasirinksi“ ir nors vėliau jų keliai išsiskyrė dėl projektų skirtinguose miestuose, žinoma moteris visada stebėdavo, kaip jam sekasi.
„Jau seniai jo nemačiau, bet sekdavau veiklą. Vis suspausdavo širdį pamačius naujus Ričardo projektus, galvodavau, kad norėčiau ir vėl kartu padirbėti. Bet toks jau tas likimas, o dar skirtingi miestai… Užsisuki savo darbuose ir taip nutinka“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.
Pasiteiravus, kokį R.Vitkaitį prisimins, Larisa ilgai negalvojo, atsakymas buvo aiškus. Režisierius jos atmintyje visu pirma įsirėžė kaip labai geras žmogus, kuris nebijojo būti savimi.
„Jis buvo labai nuoširdus, tolerantiškas, neaikštingas ir paprastas, bet tikrai ne prastas. Tiesiog niekada nieko nevaizdavo, buvo savimi, o man tai labai brangi žmogaus savybė. Visada jaučiau iš jo sklindantį gerumą. Juk, žinote, būna, kad sutinki žmogų ir jauti, kad jis geras nors jis nieko specialiai kaip ir nepadarė“, – Žmonės.lt sakė ji.
Larisą žavėjo ir R.Vitkaičio darbo etika, režisieriui labai pasitarnavo aktorinė patirtis – visada suprato aktorius ir leido šiems atsiskleisti.
„Kadangi pats buvo aktorius, tai ir režisuodamas labai juos suprato, gerbdavo. Filmavimo aikštelėje niekada nebandydavo suerzinti ar kažkaip kitaip terorizuoti. Kol aptardavome sceną jis išlikdavo labai dalykiškas, o prasidėjus filmavimui apskritai atrodydavo, kad jis ištirpsta. Mokėjo prisitaikyti ir aktoriai jo jau nebematydavo, nors buvo šalia, o tai lėmė, kad mes visada labai atsipalaiduodavome prieš kameras“, – prisiminė L.Kalpokaitė.
+5Iškart po žinios apie Ričardo mirtį Larisa puolė skambinti kolegoms, kurie patikino, kad ir jiems ši netektis buvo labai netikėta. Juk dar visai neseniai jis dalyvavo renginyje ir gerai leido laiką.
„Šnekėjau su viena jauna aktore iš teatro ir ji papasakojo, kad kauniečiai kolegos prisiminė, jog dar gruodžio 19 dieną jis dalyvavo vakarėlyje. Žmogus juokavo ir nebuvo jokių požymių, kad taip atsitiks. Širdis, širdis…“ – R.Vitkaičio mirties priežastį atskleidė Larisa Kalpokaitė.
Primename, kad gruodžio 29 dieną staiga užgeso aktoriaus ir režisieriaus Ričardo Vitkaičio gyvenimas. Teatro bendruomenė neteko kolegos, kurio kūrybinė energija, atsidavimas teatrui ir gyvas santykis su žmonėmis daugelį metų buvo neatsiejama teatro kasdienybės dalis, praneša Kauno dramos teatras.
Trisdešimt metų atidavęs teatro scenai, Ričardas Vitkaitis savo talentą skleidė ne tik teatre, bet ir režisuodamas televizijos serialus, kurdamas masinių renginių scenarijus, o pastaraisiais metais itin sėkmingai save realizavo tarptautiniuose projektuose. Jis buvo menininkas, nuolat ieškantis naujų formų ir ryšio su žiūrovu.
Ričardas Vitkaitis gimė 1972 m. kovo 19 d. Kaune. Save jis įsivaizdavo tik aktoriumi, todėl pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1990–1994 m. mokėsi I.Bučienės, A.Dapšio bei E.Gabrėnaitės kurse, o 1995 m. buvo pakviestas į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Čia jis nuosekliai skleidėsi kaip aktorius, o 2011 m. debiutavo ir kaip režisierius, pastatęs spektaklį „Tegyvuoja Bušonas!“.
Per beveik tris dešimtmečius trukusią aktoriaus karjerą R. Vitkaitis sukūrė daugiau nei 40 vaidmenų teatre. Jo vaidmenų spektras buvo itin platus – nuo komiškų iki giliai dramatiškų. Tarp svarbiausių jo darbų – vaidmenys spektakliuose „Piteris Penas“, „Pienių vynas“, „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“, „Opera už tris skatikus“, „Tolima šalis“, „Žuvėdra“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Ruzvelto aikštė“, „Gedulas tinka Elektrai“, „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“, „Laimingi“, „Tegyvuoja Bušonas!“, „Mūsų brangioji Pamela“, „Klaros santykiai“, „Getas“, „Elektra“, „Kartoteka“ ir daugelis kitų. Pastaraisiais metais sėkmingai įsiliejo ir į spektaklį „Palata“ pagal A. Čechovą (rež. R.Kazlas). Dirbo su režisieriais Gyčiu Padegimu, Gintaru Varnu, Artūru Areima, Rolandu Atkočiūnu, Jonu Vaitkumi ir kitais.
2011 m. Ričardas Vitkaitis buvo apdovanotas teatro apdovanojimu „Fortūna“ už spektaklio „Tegyvuoja Bušonas!“ režisūrą, o 2022 m. už nuopelnus Kauno miestui jam įteikta Tauriuko statulėlė.
R.Vitkaitis taip pat save realizavo kaip itin sėkmingas televizijos serialų ir renginių režisierius. Jis režisavo serialus „Bruto ir Neto“, „Moterys meluoja geriau“, „Turtuolis vargšas“, „Uošvių nepasirinksi“, „Gaujų karai“, „Kurmis“, „Rygos vartai“ (Latvija) ir kitus. Kaip aktorius sukūrė vaidmenis filmuose „Kiemas“, „Nuomos sutartis“, „Pasmerkti“, „Tobula kopija“, „Senekos diena“, „Laisvės kaina: savanoriai“, „Gimtinė“, „Gaujų karai“ ir kituose kino projektuose.
Ričardas Vitkaitis nestokojo entuziazmo ir kūrybinės drąsos. Jo ir bendraminčių iniciatyva Kaune buvo atgaivinta tradicija Tarptautinę teatro dieną minėti masiniais renginiais. 2014, 2015 ir 2016 m. surengtos teatralizuotos krepšinio rungtynės tarp aktorių ir Kauno „Žalgirio“ komandų legendinėje Kauno sporto halėje ir „Žalgirio“ arenoje. Daugelį metų jis rengė ir vedė „Fortūnų“ teikimo ceremonijas Kauno rotušėje.
Kolegos Ričardą prisimena kaip nuoširdų, energingą, idėjomis degantį žmogų, mokėjusį telkti bendruomenę ir palaikyti kitus. Jis buvo atidus partneris scenoje, šiltas kolega ir žmogus, kuriam teatras buvo ne tik profesija, bet ir bendrystės vieta.
Aktoriaus netektis – didelis sukrėtimas visai teatro bendruomenei. Ričardo Vitkaičio kūryba, darbai ir gyvas buvimas scenoje liks kolegų ir žiūrovų atmintyje.
Nuoširdi užuojauta Ričardo žmonai ir sūnums.
Informacija apie atsisveikinimą
Sausio 2 d. 9.00 val. žemiškieji palaikai (urna) pagerbiami Šv. Mišiomis Kauno Šv. Mikalojaus Arkangelo (Soboro) bažnyčioje.
Atsisveikinimas – sausio 2 d. nuo 10 iki 14 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse.
