55-ąjį gimtadienį mininti Giulija pasidalijo ypatingomis tradicijomis: „Širdyje jaučiu pavasarį“

Giulija, kokiomis nuotaikomis pasitinkate savo gimtadienį?

Jaučiuosi puikiai, juk artėja pavasaris. Visgi, skaičiai 55 – tikrai labai gražūs, nors ir negaliu patikėti, kad jau taip ilgai gyvenu šioje žemelėje... Džiaugiuosi, kad turiu tikrai nemažą patirčių bagažą, o ši diena man yra viso to priminimas. 

Neslėpsiu, mano gimtadienis – man yra viena gražiausių švenčių. Ji kaskart man tampa ypatinga, kadangi turiu keletą tradicijų, kurių laikausi jau daug metų. Pabudusi ryte, pirmiausia su gėlėmis rankose nuvažiuoju pas mamą ir sveikinu ją, juk mano gimimo diena yra ir mamos šventė. Taip pat per kiekvieną gimtadienį apsirengiu nauja suknele ir deduosi aukštakulnius batelius, nesvarbu, net jei tuo metu lyja ar sninga – tokios mano tradicijos. Žinote, tuo metu bunda ne tik gamta, bet ir aš... Širdyje jaučiu pavasarį (šypsosi).

Scenoje jūs visada pasitempusi, grakšti, energinga ir pasipuošusi – lyg kiekvienas pasirodymas jums taip pat būtų šventė. Ar jau spėjote pasiilgti žibintų šviesų, žiūrovų plojimų?

Tikrai pasiilgau scenos ir savo gerbėjų, tačiau dabar toks laikas, kurį turime išgyventi visi. Nesiskundžiu, kadangi žinau, jog yra daug sunkiau šį laiką išgyvenančių atlikėjų, menininkų bei kitų žmonių. Vis dėlto, manau, kad neprapulsim, kažkada koncertų salės atsidarys ir sugrįšime į įprastą ritmą. O kol to negalime daryti, turime atrasti save iš naujo ir dirbti kitus darbus. Niekada nebuvau iš tų, kurie gyvena tik iš dainavimo. Visą gyvenimą dirbau. Dabar taip pat dirbu Vilkijos vaikų globos namuose.  Toks požiūris šiuo metu man labai pasiteisino...

Kai pasaulis atsistos ant kojų ir karantinas nebevaržys mūsų laisvės, koks bus pirmas dalykas, kurį norėsite padaryti?

Tikriausiai suburti visus mylimus žmones, draugus ir su visais susitikti. Na ir, žinoma, norėtųsi kažkur pakeliauti... Su šeima be galo pasiilgome kelionių! Nors kai kurie keliauja jau dabar, aš manau, kad kol kas tai nėra atsakinga, juk neturėjome kada pavargti nuo savo darbų, todėl geriau atostogausime tada, kai jau viskas praeis ir nereikės dėl nieko baimintis...

Gimtadienio proga turite kokį nors ypatingą norą, o galbūt dovaną, kurios labai laukiate?

Didžiausia šių metų dovana man yra ta, kad dukra Monika šiuo metu yra Lietuvoje. Pastaruosius penkerius metus savo gimtadienį švęsdavau be jos, kadangi ji gyveno užsienyje. Kai jos nebūdavo, negalėdavau jausti pilnatvės, todėl šiemet esu laiminga, žinodama, kad gimtadienį atšvęsiu kartu su vyru ir Monikos šeima. 

Žinoma, turiu dar vieną ypatingą norą – kad visi mano artimieji būtų sveiki. Na, o visos mano kitos svajonės dar išsipildys su laiku. Nereikia su jomis skubėti, juk kuo ilgiau svajoji ir turi norų, tol dar esi jaunas!

Ne paslaptis, kad su dukra Monika kartu praleidžiate nemažai laiko. Dabar, kai ji Lietuvoje, kokiomis bendromis veiklomis dažniausiai užsiimate?

Tikrai taip! Kartu turime nemažai bendrų pomėgių. Labiausiai mėgstame kartu su dukra ir jos šuniu išeiti į mišką ar į parką, ilgai vaikščioti ir kalbėtis. Taip pat turime mergaičių savaitgalius, kurių metu prisigalvojame įvairiausių veiklų, kartu gaminame, žiūrime filmus. Tiesa, visai neseniai kartu įrašėme ir dainą, ją išleisime Motinos dienos proga.

Turite tikrai ypatingą mamos ir dukros ryšį, kuris tikriausiai yra labai svarbus kiekvienai merginai, moteriai. Galbūt galite atskleisti, kokia yra tų tvirtų santykių paslaptis?

Manau, tai yra Dievo dovana. Tačiau taip pat tvirtų mamos ir dukros santykių pagrindas yra draugystė ir atvirumas. Tiesa, labai svarbu, kad mama būtų ne tik draugė, bet ir autoritetas. Kai vaikas auga, reikia su juo kalbėtis atvirai, nebandyti nuslėpti gyvenimiškų dalykų, mokyti jį, ir kartu mokytis iš jo. Dažnai tampa sudėtinga nenuvilti savo vaiko, tačiau jei tėvai bus atviri, nemeluos, iš savo atžalos sulauks to paties. Tikriausiai šios sudedamosios dalys galioja auginant tiek dukrą, tiek sūnų.

55-asis gimtadienis – išties graži sukaktis. Ko sau palinkėtumėte šia ypatinga proga?

Palinkėčiau sau vaikiško džiaugsmo ir naivumo. Metai bėga, mes augame, senstame ir tampame rimti, santūrūs, tačiau aš į pasaulį noriu žiūrėti pro rožinius akinius. Noriu džiaugtis gyvenimu, žmonėmis, atrasti naujų dalykų ir išlikti nusiteikusia pozityviai (šypsosi).