55-metį Danguolė Pečiukonytė-Juan Font atšventė Vilniuje – kaip lepina vyras katalonas ir kodėl dingo iš elito vakarėlių

Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo Katalonijoje gyvenanti, bet Vilniuje su vyru Xavier viešėjusi menininkė, ji su bičiuliais čia jau atšventė savo gimtadienį, ir prakalbo, kokioms šventėms teikia pirmenybę.

Gimtadienį švenčia du kartus

„Aš kaip asmenybė labai ryški, bet švenčiu visada labai kukliai. Tiesa, tarkim, pernai, kai švenčiau, tai šefas, kuris Baltuosiuose rūmuose buvo atsakingas už desertus, darė man tortą. Bet mūsų būna nedaug, pas mane nebūna renginių vedėjų ar muzikantų. Švenčiu be pompastikos, bet man svarbu gėrimai, tortas, maistas, vieta, apranga. Aš labiau akcentuoju šiuos dalykus. Ir aš visada švenčiu du kartus, tai Barselonoje ir Vilniuje“, – Žmonės.lt kalbėjo D.Pečiukonytė-Juan Font.

Apie gimtadienio minėjimą Lietuvoje ir Ispanijoje prabilusi žinoma moteris atskleidė, kodėl kasmet siekia sugrįžti į tėvynę ir kaip vėliau šventę tęsia užsienyje.

„Man labai patinka ruduo ir kadangi Katalonijoje yra visiškai kitoks oras, tai gaunasi, kad kai mes čia atvažiuojam, būna jau vėsiau. Džiaugiasi tada tuo ir mano vyras. Mano šventimas taip pat susijęs su patriotiškumu. Aš labai jaučiu Lietuvą, manau, tiems, kurie išvykę, yra labai svarbu palaikyti ir pagerbti ją.

O paskui švenčiame Ispanijoje, tai ten renkamės ryškius viešbučius, nemėgstu to žodžio – prabangūs, bet jie tokie išskirtiniai, turi gražias erdves ir maistas labai skanus. Tai dažniausiai švenčiams „Arts“ viešbutyje ant jūros kranto“, – kalbėjo žinoma moteris.

Gimtadienio dovanos – ypatingos

Savo šventei Vilniuje Danguolė pasirinko dizainerio Egidijaus Rainio suknelę.

„Jis man padovanojo labai gražią suknelę. Brandžios moterys dažnai renkasi trumpas, blizgančias, korsetines, o čia kitokia – taškuota“, – džiaugėsi menininkė.

Paklausta, ar jau žino, ką padovanos jos vyras, o gal ji jau pati yra užsiprašius dovaną, Danguolė tikino, kad jokių prašymų neturėjo.

„Aš jau turiu viską, ką galima turėti, tai niekada neprašau. Išvis mano svajonė yra į Lietuvą atskristi su viena rankine, nes aš visada skrendu su trim čemodanais ir krūva rankinių ( juokiasi).

Šiaip jis naujiem metam ir gimtadieniams užsakinėja Hermès rankines, laukia po du metus ir daugiau kol gauna, bet tai jau mūsų tradicija.

Nesinori girtis, bet turiu visą kolekciją – Lietuvoje nė viena ponia neturi tokios kolekcijos kaip aš. Jos iš private collection, užsakytos tik man, tokių daugiau niekas neturi. Aš turiu septynias, visas padovanojo vyras“, – Žmonės.lt kalbėjo kūrėja.

Pramogų pasaulio pokyčiai nedžiugina

Ne paslaptis, kad prieš išvykdama gyventi į Kataloniją, Danguolė buvo itin dažnas svečias pramogų pasaulio renginiuose. Paklausta, ar gyvendama svetur jų nepasiilgsta, žinoma moteris prakalbo apie pasikeitusį šou pasaulį.

„Pirmais metais buvo toks „O kaip čia?“. O po to viskas savaime praėjo, prie to prisidėjo ir tai, kad pasikeitė renginių koncepcija, veidai. Tuomet, kai mes buvom, buvo pikas ir Manto Petruškevičiaus, ir Rasos Arlauskienės, ir Astos Valentaitės, o paskui nieko nebeliko, dabar renginiai kitokie, jau ne apie mane.

Man atrodo viskas ne taip, kaip buvo: ir kokybė ne ta, ir veidai tokie dabar, kur nesuprasi apie ką, nes dabar atrodo Lietuvoje vien influenceriai. O tada tai tikrai buvo asmenybės tos ponios.

Kai būdavo renginys, tai aš investuodavau labai daug į aprangą, makiažą, šukuoseną, o dabar nematau dėl ko leisti pinigus, tam, kad nueiti pastovėti kažkur?“, – mintimis dalijosi D.Pečiukonytė-Juan Font.

Žinoma moteris atskleidė, kad toks vienas išėjimas į renginį jai kainuodavo keturženklę sumą.

„Jeigu siūdavausi pas dizainerį drabužį tai kainuodavo 800–1000 eurų, tada perki batelius, po to – rankinė, makiažas, plaukai... Imi taksi, tai ir tas pats išėjimas kainuoja. Tokios ponios, kaip aš, mes tikrai nesiskolindavom, neprašydavom, kad dizaineriai aprengtų, tai kiekvienas išėjimas labai daug kainuodavo“, – pripažino menininkė.

Nors Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ji jau retas svečias, tačiau pasak Danguolės, ji jau įsisuko ir į Katalonijos elitą.

„Truputį esu matoma persona, dalyvauju vis mados namų renginiuose, tai jiems renkuosi garsių dizainerių drabužius“, – pasakojo D.Pečiukonytė-Juan Font.

Iš Juozo Statkevičiaus atsiprašymo nesulaukė

Prieš metus nuskambėjo skandalas, kai žinoma moteris išsakė savo nuomonę apie dizainerį Juozą Statkevičių bei jo kritiką Lietuvai. Tuomet į dramos sūkurį įsivėlė ir dizainerio mama, kuri išplūdo Danguolę. Paklausta, ar po to įvykio ji sulaukė Juozo žinutės ar atsiprašymo, ji teigė, kad ne.

„Tai visai ne apie jį, niekada jis nebus nusižeminęs...Atsiprašyti reiškia pripažinti, kad tu esi neteisus, o jis visada teisus. Bet gal jo taktika tokia, aš jį seniai pažįstu, mes studijavom kartu Stepo Žuko technikume – man buvo šešiolika, o jis vyresnis, bet jis ir tada toks buvo.

Nežinau, kodėl jis taip Lietuvą dergia ir nemyli, nes tikrai, tarkim, Ispanijoje nepamatysi tokių gražių moterų, net Paryžiaus „operhause“ nebus tokių pasipuošusių kaip Lietuvoje, tad keista, kad jis visur akcentuoja kaip kitur geriau. Ne, iš tiesų tokių gražių pasitempusių merginų kitur nėra. Ir apskritai Lietuva labai nuostabi šalis daugeliu aspektų“, – gražių žodžių gimtąjai šaliai negailėjo menininkė.

Negaili komplimentų lietuvėms

Ji pabrėžė, kad lietuvės užsienyje išties išsiskiria savo aukštu lygiu ir estetikos suvokimu.

„Kur lietuvės iškart matyti, nes ten estetika, kultūra. Kitos apsirengia vardiniais drabužiais, bet būna toks neskoningas miksas, o lietuvės net jei ir neturi pinigėlių, jos vistiek pasisiūs, nusimegs, visada susišukavę, kvepiančios.

Tuo tarpu, tarkim, Majamyje, kai buvau, tai pagalvojau, gal pasaulio pabaiga greitai ateis, nes ten netik skonio nėra, kultūros nėra jokios nei bendravimo, nei įvaizdžio, kūno suvokimas degradavęs, daug žmonių su antsvoriu...Ten buvo taip baisu, o aš pagal zodiaką mergelė tai esu estetė, viską matau – tai mano prakeiksmas. O dar visą gyvenimą su menu, stiliumi, dizainu dirbu, tai kitas kažko gal nepamatys, o aš matysiu menkiausią detalę.

Kalbant apie Ispaniją, ispanai neskiria tiek dėmesio išsilavinimui, aprangai – išvis ne. Aišku, yra labai daug turtingų ispanų, katalonų, bet tarp 47 milijonų jie išnyksta, jų nesimato, jie turi stilistus, gražių drabužių, bet kalbu apie tai, ką gatvėje matom“, – įžvalgom dalijosi menininkė.

Į Lietuvą grįžti neplanuoja

Žinoma moteris nors jau daug metų gyvena Ispanijoje, tačiau visuomet gražiai atsiliepia apie Lietuvą. Paklausta, ar neturi minčių grįžti čia gyventi, ji teigė, kad myli abi šalis.

„Aš be Katalonijos gyventi jau irgi negalėčiau, manau man buvo skirta susipažinti su šia vieta, kultūra, istorija, labai ją myliu. Kai gali pabūti ir čia, ir ten, tai labai gerai“, – šypsojosi menininkė.

Danguolė atskleidė, kad gilius jausmus Lietuvai puoselėja ir jos vyras.

„Jam labai patinka, jis visada visiem sako, kad Lietuva yra nuostabi ežerų ir miškų šalis, jis gal net didesnis patriotas nei kiti lietuviai. Esu jam dėkinga už tai. Būna savaitgalį jis daro kavą ir atnešdamas uždeda dar ir Lietuvos himną, kad pegerbti mane.

Aną dieną jis nuvažiavo į gelių saloną ir paprašė puokštės vien iš lietuviškų gėlių, tai ten buvo jurginai, astros – tokia graži puokštė. Dabar juk daug gėlių iš Olandijos, o jam buvo svarbu, sakė, kad jam reik būtinai lietuviškų“, – prisiminė menininkė.

Išvaizdai skiria daug dėmesio

Paklausta, ką ji pati daro, kad išlaiko tokią jaunatvišką išvaizdą, žinoma moteris teigė, kad pastangų išties deda nemažai, mat tai jai svarbu.

„Nuotraukose visi gražūs, o fotosesijose pajauninti ( juokiasi). Aš vis akcentuoju tai, bet iš tiesų, ką veidrodyje matau dabar tai liūdina.... Matau pasikeitusią odą, raukšles – labai sunku priimti, pripažinti, reikia labai daug pastangų išlaikyti tą vizualą.

Aišku, turiu gerą genetiką, mano tėvelis visada buvo lieknas, ir mamytė, tai mes niekada antsvorio neturėjom, reikia prisižiūrėti. Taip pat svarbu maistas, miegas, o aš sau leidžiu ilgai ir daug miegot, nerūkau, alkoholio labai nedaug vartoju.

Bet, žinot, kam lengva būti nesusikoncentavusiam į senėjimą, išvaizdą? Toms, kurios nėra tokios matomos. Aš pati sau užkėlus reikalavimus esu labai aukštus. Jei mes visada ateidavom pasitempusios į renginius, tai kaip galima kitą kartą ateit nepasitempus?“, – Žmonės.lt kalbėjo D.Pečiukonytė-Juan Font.

Svarsto apie plastinę operaciją

Žinoma moteris pripažino, kad jos mintyse – ir plastinė operacija.

„Tikrai nesu ta, kur sako, kad nedarysiu nieko ir sensiu garbingai – ne, kiek galėsiu tiek chirurgiškai save palaikysiu. Mintys jau sukas tai gal neužilgo reiks kreiptis, kad padailintų, nes jei yra galimybės, kodėl ne? Nesakau, kad perdėtai, viskas turi būti su saiku.

Planuoju veido liftingą ir kaklo raukšlių panaikinimą“, – teigė kūrėja.

Nerimas dėl bėgančių metų

Prabilusi apie 55-ąjį jubiliejų, Danguolė neslėpė jį pasitinkanti su nerimu. Žinoma moteris atvirai pasidalijo mintimis apie bėgančius metus, mirties baimę ir skaudžią senatvę.

„Mane baugina...Mes gimstam ir mūsų niekas nemoko filosofijos kaip priimti mirtį garbingai, vistiek mirtis asocijuojasi su nežinomybe, o tai visada baugina. Daug kultūrų mirtį priima kaip normalų dalyką, bet mes, katalikai, to nemokomi, tad žinojimas, kad kiekvieni metai artina prie nusinulinimo, laimės ir džiaugsmo tikrai nesuteikia daug.

Mačiau, kaip išeidinėjo mamytė su tėveliu, tai ta senatvė labai sudėtinga, skausminga, tas tikrai nedžiugina.

Ir tikrai, tarkim, kokia aš buvau prieš dešimt metų ir dabar, tai matos tokie didžiuliai skirtumai...Aišku, aš akcentuoju kūną, bet tai normalu, nes pokyčiai didžiuliai, fizinis kūnas susensta – oda, plaukai, atmintis, rega. Mano tėvelis numirė 70, tai nuo 55 iki 70 labai nedidelis laiko tarpas“, – kalbėjo žinoma moteris.

Paklausta, kaip tvarkosi su šiuo nerimu, Danguolė atsakė su sau būdingu humoru. Menininkė atvirai pasidalijo savo filosofija apie senėjimą ir papasakojo, kas jai padeda nepasiduoti niūrioms mintims.

„Nepakovosi prieš visatos dėsnius...O kiek galim tiek sau padėt turim, prisižiūrėti, nenutukti, į depresiją nepulti. Mano visos draugės labai pasitempusios, kelios jau plastines operacijas pasidarė, tai sakau – jau susitikti su jumis nenoriu, buvau gražiausia, o dabar kaip ir nebe ( juokiasi).

Visada juokiausi, kad mane guodžia tik vienas dalykas, kad net ir gražiausios gražuolės bus jau neben gražuolės. Aš kalbu, kai būsim 70 metų, nes ką aš matau paplūdimiuose Katalonijos? Atrodo liekna moteris, bet nusirengia ir matai, kad baisi, o šalia draugė šimto kilogramų – irgi baisi. Ir visos vienodai būsim baisios. Mus puoš tik maudymukas, skrybėlaitė, papuošaliukai...Šita filosofija palaiko mano nežlugimą šitame reikale“, – juokėsi D.Pečiukonytė-Juan Font.

37-eri – aukso amžius

Prisiminusi gražiausius savo gyvenimo metus, Danguolė neslėpė, kurį amžių pasirinktų, jei tik galėtų atsukti laiką atgal.

„Aš visada norėčiau būti 37, tai pats gražiausias laikas, nes tu nesi dar 55, bet nesi ir 25. Būdama 37 aš sutikau savo vyrą, prasidėjo mano aukso amžius, buvo taip nuostabu, tad tikrai rinkčiausi ne 55, jei galėčiau“, – atvirai pasakojo D.Pečiukonytė-Juan Fa.

Meilė anūkui kitokia nei sūnui

Prieš kiek daugiau nei du metus, Danguolė tapo močiute. Šis naujas amplua gyvenimui, pasak jos, atnešė taip pat itin daug džiaugsmo.

„Kai anūko nėra šalia manęs man reikia psichologo (juokiasi). Aš labai moku mylėti, galiu būti ištikima draugė, bet, kad meilė tokia gali būti tokiam mažam žmogiukui – neįsivaizdavau, visos meilės kitos be konkurencijos į kitą lentyną buvo padėtos.

Mes tokį turim ryšį su juo, jam du metukai ir septyni mėnesiai, tai du metai kaip esu atsisakius draugų susitikimų, niekur neinu, nes visas laikas mažyliui. Tarkim, vakar nevedžiau į darželį, pasidarėm močiutės dienadienį, ėjom po parkus, kavines, jis dar mažiukas, bet jau kalba gražiai, jis mane vadina jaja-močiute kataloniškai. Aš negalvojau, kad galima taip mylėti“, – pripažino D.Pečiukonytė-Juan Font.

Prakalbusi apie anūką, Danguolė neslėpė, kad šis ryšys ypatingas. Menininkė pasidalijo mintimis, kodėl brandžiame amžiuje meilė anūkams išgyvenama stipriau nei jaunystėje savo vaikams.

„Kai būnam tėvai, o mūsų vaikai maži, tai mes lekiam, dirbam, gyvenam autopilotu, norim, kad greičiau užaugtų ir taip prarandam progą...Per tą bėgimą aš net neatsimenu savo sūnaus kokio tarpsnio, kai jis buvo mažas. Per tą bėgimą mes prarandam dalį tos meilės, kurią turėtume atiduoti. O kai gimsta anūkai, mes norim kompensuoti tai, ko nedavėm savo vaikam ir tą beprotišką meilę jiems atiduodam, nes neatidavėm savo vaikam.

Dabar galiu pasidžiaugti, kad vyras man leidžia nedirbti, tai aš turiu laiko, o dabartinės močiutės juk dar dirba, negali būti su anūkais tiek daug, tai mano anūkėliui labai pasisekė“, – džiaugėsi Danguolė.

Sau palinkėtų ne materialių dalykų

Paklausta, ko palinkėtų sau ateinantiems metams, Danguolė atvirai prabilo apie besikeičiančius poreikius. Menininkė atskleidė, kodėl šiandien jai svarbiausia nebe materialūs dalykai, o sveikata, vidinė šviesa ir noras kuo ilgiau išlaikyti savo unikalų spindesį.

„Norėčiau, kad visi sveiki būtų, turėčiau galimybę atvažiuoti anūku pasidžiaugti...O šiaip visko turiu ir nieko nereikia...Senstant ateina tas etapas, kai tiek daug nebereikia, kaip jaunam būnant. Tai normalu, nes jaunas nori pasaulio pamatyti, drabužėlių, namų didesnių, o senstant to nebereik, visko jau prikaupta. Žmonės net juk parduoda didelius namus ir eina į mažesnius.

O šiaip norėčiau išlaikyti mergelės pozityvumą, grožio matymą, estetikos palaikymą, šviesias mintis ir to neprarasti. Dabar, kur benueičiau, kad ir Katalonijoje renginiuose, būnu tarp įvairios įdomios, gražios publikos iš viso pasaulio, bet tik įeinu ir visi mane visada pastebi. Kaip juokiuos – aš tik įeinu ir visi nukrito. Moku apsirengti, turių gražių, ekskliuzyvinių daiktų, tad noriu kuo ilgiau išlaikyt spindesį“, – Žmonės.lt pokalbį baigė D.Pečiukonytė-Juan Font.