6 alkoholio vartojimo tipai. Atpažįstate save ar artimus žmones?
„Ar aš alkoholikas?! Aš juk negeriu daug. Aš nepasigeriu. Aš geriu tik gerą vyną geroje kompanijoje. Aš juk negeriu vienas. Nesivolioju. Turiu darbą, gerą automobilį. Aš išgeriu, bet mane gerbia žmonės, nes aš ne koks girtuoklis“, – priklausomybės pasireiškimo pradžioje taip kalba visi alkoholikai.
Girtavimo ir pasekmių neigimas yra vienas pagrindinių priklausomybės simptomų. Suvokti priklausomybę trukdo ir tai, kad visuomenėje, o ypač priklausomų nuo alkoholio žmonių galvose, dar gajus alkoholiko „portretas“ – prasigėręs žmogelis, ryte prašinėjantis centų prie parduotuvės, o vakarop jau gulintis girtas viešoje vietoje.
Kita vertus, pažvelgus plačiau į priklausomų žmonių girtavimo įpročius, galima pastebėti ganėtinai didelius skirtumus, kurie taip pat turi įtakos priklausomybės suvokimui arba nesuvokimui.
Dažniausiai pasitaikantys girtavimo tipai
Nuolatinis. Alkoholis vartojamas beveik nuolat, dažniausiai nedidelėmis dozėmis, populiarus gėrimas yra alus ar kiti silpni gėrimai. Kartais pasigeriama, kartais pasitaiko nedidelių negėrimo periodų. Būdinga ir tai, jog kompanija nebūtina. Šis gėrimo tipas dažniau pasitaiko tarp moterų namų šeimininkių, menininkų ir linkusių į uždarumą ir fantazavimą žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninė patirtis: „Aš mečiau gerti. Jums irgi derėtų“
Periodinis. Žmogus vartoja alkoholį tam tikrais tarpais, pvz., du ar tris mėnesius neima nė lašo, tačiau kai užgeria – tai labai stipriai, kelias dienas ar savaites. Nustojus gerti kankina labai stipri abstinencija, kaltės jausmas, prisiekinėjama sau ir aplinkiniams: „Viskas, tikrai daugiau nebegersiu...“. Ir taip iki kito užgėrimo. Šis girtavimo tipas neretai būdingas darbomanams ir dirbantiems komandiruotėse užsienyje.
Proginis. Alkoholis vartojamas tik esant progai, kitų akivaizdoje stengiamasi atrodyti tvarkingu žmogumi, todėl viešuose pobūviuose neprisigeriama, o „iki pergalės“ geriama vienumoje, pasislėpus nuo artimųjų ir kitų svarbių žmonių arba keliaujama pas pažįstamus girtaujančius žmones, kurie girtavimui pritars. Priklausomybei progresuojant, progų ieškoma vis dažniau ir galop proga išgerti ima atsirasti vos ne kiekvieną dieną.
Socialinis. Girtaujama tik kompanijose, alkoholio vartojimas siejamas su nuotykiais, bendravimu, iškylomis, šventėmis. Niekada negers vienas (ar viena), nebent kartais alaus atsipagiriojimui. Tokiu būdu bandoma susikurti sau įvaizdį: „Aš – ne alkoholikas, nes negeriu vienas“. Kai girti nuotykiai ima peraugti į nelaimes, ieškoma pagalbos metodų ar vaistų, kurie padėtų vartoti alkoholį saikingai, nes blaivybė tokiems žmonėms labai sunkiai įsivaizduojama.
Paslėptas arba buitinis. Žmogus alkoholį dažniausiai geria vienas namuose, ilgą laiką sugeba girtavimą nuslėpti, išlaiko aukštą socialinį statusą, išoriškai atrodo tvarkingas, gerbiamas kitų. Būdingas labai subtilus girtavimo slėpimas, pvz., alkoholio niekada nepirks vienoje parduotuvėje, kad niekas neįtartų, jog geriama daug. Laikui bėgant, girtavimą darosi vis sunkiau nuslėpti, o tai yra labai skausmingas išgyvenimas, lydimas kaltės, gėdos ir baimės, kad į viešumą iškils alkoholio vartojimo problema. Šie išgyvenimai neretai tampa stimulu kreiptis pagalbos, nes bijoma prarasti socialinį statusą.
Atsitiktinis. Girtaujama be grafiko, su proga ar be, būdingi spontaniški užgėrimai, pvz., išėjo nusipirkti maisto produktų, pakeliui sutiko pažįstamą ir „netyčia“ prisigėrė. Būdingi tiek trumpi, tiek ilgi užgėrimai, laikui bėgant elgesio kontrolė silpnėja, girtaujama bet kada, net nesusimąstant apie pasekmes.
Šie girtavimo skirtumai neretai trukdo suvokti priklausomybę, nes žmogus lygina save su kitaip girtaujančiais, tarkime, užgeriantis retai, sau ir kitiems tvirtina, kad jis gali ilgai negerti, o problemų, jo manymu, turi tie, kurie geria ištisai. Žmogus, kuris geria nuolat nedidelėmis dozėmis, palyginęs save su geriančiu be progos iki sąmonės netekimo, pasiteisins, kad jis išlaiko protą ir nesivolioja „kaip koks pijokas“.
Tačiau nesvarbu, kokius alkoholinius gėrimus geria, kaip geria, su kuo ir kur geria, svarbu tai, kas darosi su žmogumi – alkoholis žaloja žmogaus savigarbą, griauna santykius su aplinkiniais, didėja moralinė krizė, lydima gėdos, kaltės ir baimės jausmų, mažėja elgesio kontrolė, atsiranda ir didėja socialinės, sveikatos, teisinės ir kitos problemos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutas Marius Gabrilavičius: „Neįmanoma išsiugdyti valios kontroliuoti alkoholį“
Po bet kokia priklausomybe slypi chaosas, kuris po truputį įsivyrauja žmogaus gyvenime. Alkoholizmas sudarko žmonių mintis ir jausmus, todėl pačiam, be išorinės paramos, surasti ir priimti teisingą sprendimą yra ganėtinai sudėtinga. Efektyviausia – kreiptis pagalbos, ieškoti galimybių sveikti ir keisti gyvenimo būdą bei gyventi blaiviai.
Šaltinis – vlmedicina.lt