6 dalykai, kurie nutinka, kai atsisakome pusryčių
Kartais pavalgyti nespėjame, kartais sakome, kad pusryčiai tiesiog ne mums, nes skrandis ir taip atrodo pilnas. Visgi, kodėl dietologai ir mitybos specialistai mums griežtai pataria valgyti ryte?
Pasak jų, taip sureguliuojame savo mitybą, nepasiduodame cukraus ir nesveiko maisto vilionėms, suvalgome per dieną mažiau maisto, be to, palaikome norimą svorį.
Tačiau kita tyrimų pusė, kaip rašoma „Prevention“, atskleidžia, kad atsisakę pusryčių galime kaip tik numesti svorio arba aiškinama, jog pusryčiai svoriui visiškai neturi jokios įtakos arba ji labai maža.
Straipsnio autorė Nicole Clancy nusprendė atsisakyti pusryčių ir aprašyti, kokie pojūčiai ją apėmė. Nors jos potyriai individualūs, tačiau daugelis sutiks, kad be pusryčių diena atrodo kur kas pilkesnė.
Aš jaučiausi alkana
Aš jaučiausi ne tik alkana, o tiesiog išbadėjusi. Jeigu anksčiau aš pusryčiams rinkdavausi avižinių kruopų košę, tai dabar buvau pikta, mano skrandis nuolat gurgė, o galvos skausmas ir nekantrumas buvo nepakeliami.
Rytinė mankšta mane nuvylė
Tuščiu skrandžiu nubėgti man nepavyko tiek, kiek anksčiau, be to, tai dariau kur kas lėčiau. Laikas, kuris buvo skirtas mano bėgiojimui kaip reikiant sutrumpėjo (nuo 90 iki 70 minučių), be to, mano energijos lygis kaip reikiant smuko žemyn.
Buvau išsiblaškiusi
Be pusryčių jaučiausi labai išsiblaškiusi, be to, mano produktyvumas, organizuotumas ir atmintis mane labai nuvylė. Pamiršau dokumentus, bylos ieškojau daugiau kaip 20 minučių ir net kelis kartus pamiršau išvažiavimą iš greitkelio, kai reikėjo važiuoti namo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kefyro kokteilis, kuris padės svorį mesti greičiau
Persivalgydavau per pietus
Tipiški mano pietūs yra maistingi ir sveiki – salotos su daugybe daržovių ir augalinės kilmės baltymų šaltiniai. Bet aš be pusryčių buvau tokia pavargusi ir alkana, kad per visi sveiki ir geri ketinimai maisto atžvilgiu išgaruodavo. Daugiau sūrio? Dar daugiau salotų padažo? Žinoma, prašau! Taip pat nevengdavau ir riešutų, krekerių, sausainių, šokolado, perdozuodavau kofeino... Tiek daug valgant per pietus aš nesijaučiau alkana vakare, todėl pasitenkindavau kukliais užkandžiais.
Aš blogiau miegodavau
Dėl to, kad mano vakarienė nusikėlė vėlesniam laikui, miegoti eidavau keliomis valandomis vėliau. Kai pagaliau pavykdavo atsigulti, užmigti būdavo kur kas sunkiau dėl cukraus ir kofeino pertekliaus.
Aš nenumečiau svorio
Gera naujiena ir ta, kad aš svorio nepriaugau, o tai išties netikėta, turint galvoje, kiek valgydavau per pietus. Tačiau turiu pasakyti, kad lengvesnis pietų pasirinkimas padeda subalansuoti mitybos poreikius. Džiaugiuosi, kad po savaitės eksperimento sugrįžau prie įprastinių rytinių ritualų. Supratau, kad pusryčių atsisakymas man – tiesiog žudantis. Kai aš valgau, jaučiuosi gerai, kai praleidžiu pusryčius – jaučiuosi išsiblaškiusi, – viskas paprasta.