6 neištikimybės priežastys pagal porų psichoterapeutę Philippą Perry

Taigi, kas dar verčia žmones išslysti iš sutuoktinio glėbio? Sulaužydami ištikimybę jie, pasak psichoterapeutės Philippos Perry, realizuoja pasąmoningą troškimą išspręsti savo poros problemas. Skamba keistokai? Tačiau ne veltui sakoma, kad jei vienas iš partnerių nuklysta klystkeliais, toje poroje tikrai nėra viskas idealu, ar ne? Taigi, kokios priežastys nuveda neištikimybės link?

1. Konfliktų baimė

Dažnai vienas ar abu partneriai nenori bartis, įžiebti konflikto, todėl vengia vienas kito, užuot pakalbėję apie savo problemas. O jei žmonės nėra linkę dalintis savo išgyvenimais, jie nutolsta, santykius vis labiau pasiglemžia rutina. Taigi, natūralu, kad kiekvienas ima jaustis vienišas. Tačiau barnio baimė pernelyg didelė, kad bent vienas galėtų išsipasakoti.

Taigi, pradedama ieškoti klausytojų iš šalies... Be to, tas, kuris sulaužo neištikimybę, per daug ir nesislapsto, dažnai net nebijo būti pričiuptas, nes tada bent atsirastų proga prabilti apie įsisenėjusias problemas.

Išeitis tik viena – abiems prisiimti atsakomybę už tylą santykiuose ir pradėti kalbėtis ne tik apie buitį.

Santykių perspektyvos: geros.

2. Baimė likti įskaudintam

O čia atvirkštinė situacija: yra porų, kurios visai nevenga bartis – tai jų mėgstamiausias užsiėmimas. Taip jos lyg ir palaiko ryšius vienas su kitu. Tik tai ne tie ginčai, kuriuose gimsta tiesa. Abu partneriai stengiasi, kad būtų tik jų viršus: o tam kitam, nesusipratėliui, reikia įrodyti, koks jis neteisus. Taigi jie nėra atviri ir nuoširdūs, o tiesiog vaidina įprastus vaidmenis: vienas puola, kitas ginasi, o paskui apsikeičiama vietomis. Juos irgi kankina vienatvė, jie irgi ieško paguodos iš šalies.

Išeitis: pagaliau atsisakyti to vaidinimo, kuris vadinasi: „Aš teisus, o tu – ne“.

Santykių perspektyvos: geros.

3. Nesugebėjimas kurti rimtų santykių

Kai tik baigiasi rožinis santykių etapas ir abu partneriai pradeda geriau pažinti vienas kitą, iliuzijos išsisklaido.  Nutariama, kad tai „ne tas“ žmogus ir ieškoma „to“. Bet kiekvienas naujas žmogus turi trūkumų, tad grįžtama prie senų santykių, nusiviliama ir vėl ieškoma naujų.

Išeitis – suvokti, kad esate nesubrendę rimtiems santykiams.

Santykių perspektyvos: blogos.

4. Tikros meilės imitacija

Tokie žmonės yra įsitikinę, kad yra pavyzdingi sutuoktiniai ir idealūs meilužiai. Jie iš tikrųjų myli savo partnerį. Todėl santykiams iš šalies daug dėmesio neteikia ir net nelaiko to neištikimybe. Jie laiko save gerais, atsakingais, tiesiog fantastiškais žmonėmis, nors pasigilinus galima suabejoti, ką jie iš tikrųjų jaučia savo sutuoktiniui ar gyvenimo draugui. Tokia neištikimybė paprastai būna slepiama daugybę metų ir apie ją niekas nesužino, na, nebent meilužis ar meilužė pabando susisiekti su apgautuoju vyru ar žmona.

Santykių perspektyvos: blogos.

5. Seksualinė priklausomybė

Nuo sekso priklausomas žmogus nuolat jaučiasi nelaimingas, vienišas ir vis tikisi, kad kažkas pasikeis – su nauju partneriu ar partnere.

Jei vienas iš poros yra tikras sekso maniakas, tai jokio skirtumo, ar santykiai puikūs, ar komplikuoti, jis vis vien eis „į medžioklę“. Seksualinė priklausomybė nėra tas pats, kas priklausomybė nuo alkoholio ar azartinių žaidimų.

Nuo sekso priklausomas žmogus nuolat jaučiasi nelaimingas, vienišas ir vis tikisi, kad kažkas pasikeis – su nauju partneriu ar partnere. Bet jo poreikiai dažniausiai taip ir lieka nepatenkinti. Na, o į neištikimybę, aišku, jis žvelgia pro pirštus – kas gi čia tokio?

Santykių perspektyvos: viskas priklauso nuo to, ar apgaudinėjamasis pasiruošęs su tuo taikytis.

6. Noras nutraukti santykius

Norėdamas išprovokuoti partnerį skyryboms, žmogus ryžtasi neištikimybei. Dažniausiai tai atsitinka tada, kai žmonės atvirai vienas su kitu nebesikalba. Neištikimybė gali tapti išsiskyrimo priežastimi, bet dažniausiai vienas iš dviejų jau būna viską nutaręs iš anksto ir neištikimybė tampa tik pretekstu. 

Santykių perspektyvos: beviltiškos.