64-ąjį gimtadienį švenčianti Vaiva Mainelytė: „Džiugu, kad gimiau ir gyvenau, bet seniau buvusio virpulio jau nebėra“
„Girdėti, kad esu nepavaldi laikui ir jaunatviška, žinote, labai malonu. Tačiau aš irgi turiu veidrodį ir esu visai kitokios nuomonės“, – juokaudama sako 64-ąjį gimtadienį trečiadienį švenčianti Lietuvos teatro ir kino aktorė Vaiva Mainelytė. Ne vieną ryškų vaidmenį kine ir teatre sukūrusi aktorė patikina, kad sulaukus tokio amžiaus, gimtadieniai nėra labai laukiama šventė.
„Atėjo toks metas, kuomet ši šventė jau nebe tokia laukiama kaip jaunystėje. Žinoma, džiugu, kad gimei, kad gyvenai, bet seniau buvusio virpulio jau nebėra. Gimtadienį švenčiu, tik jeigu kažkas ateina pasveikinti. Jokių kviestinių svečių, jokios šventės... O draugės ir artimieji ateina ir pasveikina patys, todėl kartais mano gimtadienis užtrunka net kelias dienas. Be to, džiugu, kad dar gyva mano mamytė. Aš ją taip pat pasveikinu bei padėkoju“, – pasakojo V.Mainelytė.
Manau, pagrindinis būdas žmogui išlaikyti gražius veido bruožus – nebūti piktam, kerštingam bei nedaryti apgalvotų niekšybių.
Viena garsiausių šalies aktorių patikino, kad šiandien ją labiausiai nustebino dukra, aktorei nieko nežinant jos namuose palikusi skanią staigmeną. „O tai siurprizą man vakarui padarė dukrytė, – neslėpdama džiugesio prasitarė aktorė. – Ji iškepė mano firminį tortą „Napoleoną“. Aš tiesiog grįžau ir radau jį namuose. Taigi šiandien vakare su šeimyna gersime arbatą ir valgysime skanų tortą.“
Jaunatviška ir laiko tėkmei atspari aktorė pripažįsta, kad girdėti tokius žodžius jai malonu, tačiau kam nors paklausus, koks gi jos grožio receptas, legendinė aktorė teatsako – jokių niekšybių.
„Manau, pagrindinis būdas žmogui išlaikyti gražius veido bruožus – nebūti piktam, kerštingam bei nedaryti apgalvotų niekšybių. Tada labai gražiai veido raumenys užsifiksuoja. Pykstant ir raukantis atsiranda ne tik raukšlių, bet ir negatyvių emocijų. Aš visą gyvenimą stengiausi to vengti. Žinote, gyvenimas yra per daug trumpas, kad užpildytume jį neigiamomis emocijomis. Man pačiai labai patinka ir padėti žmonėms, ir išklausyti jų problemas“, – pakiliai nusiteikusi pasakojo aktorė.
Vaiva Mainelytė prisipažino, kad bene įsimintiniausias jos gimtadienis buvo tuomet, kai jai sukako trisdešimt metų. Mat tuo metu ji ne tik šventė iki paryčių, bet ir sutiko jį su gerbėjais, vaidindama Antono Čechovo „Vyšnių sodą“.
„Anksčiau Nacionalinio dramos teatro gastrolės prasidėdavo rudenį, kaip tik per mano gimtadienį, tad daugumą savo švenčių sutikdavau scenoje – Panevėžio arba Šiaulių dramos teatre. Mano 30-ąjį jubiliejų nepaprastai gražiai suruošė mano kolegos ir šiltai sveikino gerbėjai. Gerai atsimenu, kad Izabelė Juodagalvienė atnešė skanius tortus, kolegos įspūdingai papuošė bufetą ir atnešė butaforinį sostą, apipintą gėlėmis. Tad suvaidinome „Vyšnių sodą“ ir su kolegomis šventėme iki pat ryto. Kitas panašus gimtadienis buvo tik sulaukus 50-ties. Jį man suorganizavo buvusi komercinio kino direktorė Aušra Duobienė. Tada, aš manau, šventė visa Lietuva, nes iš visur visi sveikino. Tai man buvo didžiulė šventė. O po to aš aprimau ir šios dienos neišskiriu“, – pasakojo Vaiva Mainelytė.
Be to, gražiausią dovaną aktorė pripažino gavusi būtent švęsdama 50-metį. Taip jos namuose apsigyveno beveislė kalytė Pupa. „Tiesa, dabar aš jos jau nebeturiu, bet man Pupa buvo pati brangiausia. Aš ją gavau iš Puvočių kaimo žmonių. Mane ten labai gražiai pasveikino su pienu, uogomis ir namine duona“, – prisiminimais dalijosi aktorė.
