68-erių Aldona Indriulienė – tikras pavyzdys visiems senjorams, kaip išėjus į pensiją galima atrasti naują aistrą, ne tik suteikiančią veiklos kasdienybėje, bet tuo pačiu dar ir gerinančią sveikatą. Moteris kiekvieną dieną nueina bent po 40 tūkst. žingsnių, o jos ėjimo rekordai įspūdingi: 100 km per parą, 500 km per 11 dienų.
Puikios fizinės formos Aldona Indriulienė praeitų metų „Metų senjoro“ rinkimuose buvo išrinkta „Metų keliautoja“, todėl tikina, kad judėjimas yra raktas į gerą ir jaunatvišką savijautą, ne tik fiziškai, bet ir širdimi. Kasdien Aldona nueina ne rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, o keturis kartus daugiau ir per pustrečių metų, kuomet užsikrėtė šia ėjimo liga, moteris nukorė jau milijonus žingsnių, įpusėdama savo tikslą apeiti aplink Žemės rutulį, rašoma pranešime spaudai.
„Kai išėjau į ištarnautą poilsį, pagalvojau, o ką man čia veikti, kokių sau prisigalvoti užduočių. Taip pradėjau vaikščioti, einu būtinai ryte ir vakare ir vaikštau visas dienas per savaitę. Tai tapo mano ritualu. Nuo šio hobio pradžios per 2,5 metų jau esu nuėjusi virš 32 mln. žingsnių, ir planuoju įveikti 50 mln. žingsnių, tada jau būsiu apėjusi aplink planetą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pirmi kartai. 60+“ pasakojo senjorė.
Tačiau vien ėjimu į priekį Aldona neapsiriboja. Sužinojusi, jog smegenys dirba visai kitaip kuomet žingsniai yra dėliojami atbulomis, senjorė spjovė į galimas aplinkinių reakcijas ir į savo kasdienes klajones įtraukė metodą, šią veiklą paverčiantį dar labiau sveikatinančia.
„Sužinojau, kad vaikštant atbulomis veikia visai kiti raumenys ir skatinama smegenų veikla. Tai yra profilaktika prieš visokias demencines ligas. Bet kai paėjus atbulomis po to atsisuki, atrodo, kad esi pailsęs, kad skrendi. Kartais iš tokio mano ėjimo net sutikti šuniukai pradeda loti, o žmonės ima klausti, kodėl aš taip vaikštau. Tačiau kai paaiškinu, po to matau, kad ne aš viena tuo susidomėjusi“, – tvirtino Aldona.
Vos prieš keletą metų užkietėjusia ėjike tapusi Aldona vis kelia sau iššūkius. Štai nueiti 100 km per parą ar įveikti 500 km Camino Lituano kelią. Senjorė svajoja išsiruošti ir į žygį garsiuoju Camino de Santiago keliu, tačiau ji pripažįsta, jog vaikštant vienai kartais nutinka ir ypač pavojingų dalykų, laimei, kol kas pasibaigusių laimingai.
„Atsitikimų kelyje buvo visokiausių: ir batai suplyšo, ir per upelius bristi reikėjo, ir per lietų klampoti. Kartą sutikau net vilką, 100 m atstumu nuo manęs priešais. Mačiau tupintį padarėlį, galvojau zuikis, bet einant arčiau jisai pakilo, uodega pabruko. Supratau, kad tai vilkas, o aš viena, vienam šone miškas, kitam – ūkininkų laukai. Išsigandau, bet jisai pasitraukė į mišką. Nuo to karto pralekiu greitesniu žingsniu pamiškes“, – pasakojo senjorė.
Tačiau judėjimas bei sportas nėra vienintelis būdas, padedantis Aldonai neprarasti jaunatviškumo. Ji taip pat daro ir iškrovos dienas, prie kurių, kaip ji pati sako, jos organizmas jau yra pripratęs, todėl pats net laukia, kuomet toji diena išauš.
„Jaučiuosi puikiai ir jaunatviškai, ne tik fiziškai, bet ir širdimi. Stengiuosi sveikai gyventi, kiekvieną pirmadienį darau iškrovos dienas, geriu tik vandenį ir dar mėnesyje būna dvi ekodašio dienos, kurių metu pagal rytų filosofiją valosi ne tik kūnas, bet ir dvasia. Aišku, rytinė mankšta, vandens, šalto-karšto dušo, procedūros ir judėjimas – manau, viskas ir susideda į vieną“, – jaunystės eleksyro paslaptimi dalijosi Aldona.
Laida „Pirmi kartai. 60+“ – šeštadienį, 10 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.“