7 kūriniai, kurie pakeitė Mac DeMarco gyvenimą
Indie muziko princas iš Kanados Mac DeMarco ne visada buvo toks linksmuolis kaip dabar. Kadaise jaunosios kartos numylėtinis daug laiko praleisdavo važinėdamas dviračiu ir liūdėdavo, kad merginos nekreipia į jį dėmesio. Tada jam padėdavo tik muzika. Jo muzikinis skonis – platus ir originalus. Daug kas norėtų pasirausti jo įrašų kolekcijoje. Kol laukiam šio patrakusio kanadiečio koncerto Vilniuje, jis padiktavo svarbiausias savo gyvenimo dainas. Tas, kurios jam padėjo ištverti sunkumus ir įkvėpė jį kurti muziką.
Pirma daina, kuri patiko vaikystėje
„Vaikystėje man nelabai rūpėjo muzika, nes mama nuolat klausydavosi populiarios muzikos ir country, kuris tikrai užknisdavo. Pats blogiausias iš visų buvo toks kanadietis Duane‘as Steele‘as. Jis dažnai atvykdavo į mano gimtąjį Edmontoną žaisti golfo. Mano mama buvo dėl jo pakvaišusi. Tiesa, man atrodė, kad ji išvis nieko nesupranta. Bet kai man buvo 6 ar 7 metai, ji nupirko „Herman’s Hermits“ kompaktą ir šita Henriko VIII daina man pasirodė visai nieko. Tiesa, visa tai buvo tik vienas etapas – mama mane supažindino su gera muzika ir ačiū jai už tai.“
Herman’s Hermits – „I’m Henry VIII, I Am“ (1965 m.)
Daina, nuo kurios pamėgau keistą muziką
„Vienu metu man labai patiko visoks klasikinis rokas – „The Beatles“, „The Kinks“, Harry Nilssonas ir kiti anų laikų herojai. Tada įsigijom Johno Lennono ir „Plastic Ono Band“ albumą ir jis pakeitė man gyvenimą. Prisimenu, kaip klausiausi šios dainos savo namų rūsyje ir galvojau: „Kad tave kur, čia tai tikras dalykas!“ Tuo metu man buvo 15 ar 16 metų ir jau tada grojau keliose garažo grupėse. Mano kiemo ir mokyklos draugai buvo labai atsidavę muzikai, ir tada aš nusprendžiau: „Geras! Aš irgi noriu užsiimti muzika.“
John Lennon / Plastic Ono Band – „Mother“ (1970 m.)
Daina, dėl kurios jis nepritapo mokykloje
„Mokykloje dauguma mėgo tą pačią muziką kaip ir aš, bet kada pradėjau klausyti „The Smiths“, visi sakė: „Biče, kodėl klausai šito šlamšto?“ O aš siunčiau juos po velnių. Prisimenu, kaip šią dainą leidau automobilyje merginoms, kurios kažkodėl leisdavo laiką su manimi. Keista, nes joms muzika visiškai nepatiko. Labai gaila, nes tai tikrai labai graži daina.“
The Smiths – „Ask“ (1986 m.)
Daina, kuri primena, kaip palikau namus
„Kai baigiau mokyklą, persikėliau į Vankuverį. Neturėjau tam priežasties – į universitetą nestojau, neturėjau darbo, nieko nepažinojau, jokių merginų, nieko. Buvau tik vienišas vaikinas, važinėjantis dviračiu ir dirbantis „Starbucks“ kavinėje keistame vietnamiečių rajone. Šioje dainoje yra žodžiai: „Romeo vaikšto mieste naktį / Tamsūs aukšti pastatai meta vaiduoklišką šešėlį jo degančiose akyse.“ Jie man primena tuos laikus, kai neturėjau draugų, neturėjau ką veikti, bet nuoširdžiai troškau išbandyti gyvenimą naujoje vietoje. Šis jausmas pasikartojo, kai persikėliau į Monrealį, vėliau – į Niujorką, bet niekas nebeprilygo Vankuveriui.“
Wipers – „Romeo“ (1982 m.)
Daina iš širdgėlos kupino laiko
„Po kelių mėnesių Vankuveryje nusprendžiau kai ką įrašyti ir įkelti į „Myspace“. Tada surengiau kelis koncertus. Kurį laiką pasidžiaugiau, bet paskui vėl tapau tuo liūdnu vaikinu, be tikslo važinėjančiu dviračiu. „Oi, jokios merginos nenori su manim draugauti...“ Tai buvo širdgėlos laikas ir ši daina man apie jį primena. Dievinu Arthurą Russellą. Nuostabus jo darbas „Wild Combination“ atkreipė mano dėmesį į muziką. Dainuoja keistai, skambesys keistas, aranžuotės taip pat, bet vis dėlto tai labai kabinanti popdaina. Tai buvo labai gera įžanga. Nuo šios dainos pradėjau klausyti jo senesnę country kūrybą ir labai ja susižavėjau. Dar buvau nustebintas vėlesnės „World of Echo“ muzikos.“
Arthur Russell – „That’s Us/Wild Combination“ (1973 m.)
Daina, po kurios pamėgau tėvų roką
„Būtent tokios muzikos dabar klausau. Ji visai kitokia nei ta, kurios klausydavausi būdamas liūdnas paauglys. Įvyko posūkis į didelį ir kviestinių muzikantų grojamą tėvų roką. Atrodo, kad man muzika yra tarp šių dviejų polių. Nebijau pagroti kokį kvailą gitaros solo, bet taip pat mielai sukuriu ir dainą apie meilę. Man patinka smagūs, absurdiški, intelektualūs „Steely Dan“ dainų žodžiai. Buvau juos girdėjęs ir anksčiau, bet daina „Peg“ mane tiesiog įtraukė. Draugas paskolino man jų albumą „Aja“, o aš pasakiau: „Oho, puiku! Keistos nesąmonės!“
Steely Dan – „Peg“ (1977 m.)
Daina, kuri įkvėpė mano pirmą albumą
„Muzika mane užvaldo. Ištisus mėnesius kasdien klausydavausi šito albumo. Tai buvo maždaug tuo metu, kai įrašiau savo albumą „2“. Labai norėjau, kad jis skambėtų būtent taip: labai sausas, labai gaivus 8 dešimtmečio skambesys. Gyvenau Monrealyje, buvau žemiau skurdo ribos, kompiuteryje turėjau nedaug muzikos ir neturėjau interneto, taigi eidavau į pigiausią parduotuvę, kur būdavo sudėtos prekės už dolerį. Ten knisdavausi po visokius keistus senus Kvebeko dainininkų albumus. Jei rasdavau ką nors kieto, klausydavausi namuose jo iki išprotėjimo, nes tiesiog neturėdavau nieko kito. Šitiek kartų girdėjau šį albumą, bet jis man visai nenusibodo.
Neil Young – „Harvest“ (1972)