Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 7 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.
Skolintas liūtas
Vilnietį dailininką Tadą Kosciušką (1945–1998) gerbė ir miesto chuliganai, ir universiteto profesoriai. Apie jį kaip kompanijos sielą, nevaržomą asmenybę sostinėje sklido gandai ir anekdotai: tai jis „Neringos“ restorano fontanėlyje išskalbė kojines gerbiamam kompozitoriui, tai įtikino troleibuso vairuotoją privežti iki pat namų Žvėryne – atkabinus „ūsus“ iš inercijos pričiuožti iki pat slenksčio. Draugai jau nepamena, kaip Tado rankose atsidūrė greičiausiai kito legendinio menininko Vito Luckaus (1943–1987) augintinis Simba. Matyt, vienas kitą gerai pažinoję bičiuliai prireikus galėdavo pasiskolinti ne tik pinigų, bet ir liūtą.