7 sveikatos mitai, kuriais vis dar tikima

Sveikata / Fotolia nuotr.
Sveikata / Fotolia nuotr.
Šaltinis: „Edita“
A
A

Kiekvienas laikmetis turi savų sveikatos nuostatų. Tobulėjant medicinai, daugybė nuostatų keičiasi, bet kai kurios vis tiek tebėra giliai įsišakniję mūsų sąmonėje.

1. Kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų vartosi, tuo būsi sveikesnis

Netiesa. Ilgesnį laiką be saiko geriant vitaminų ir mikroelementų preparatus galima tiesiog sugadinti sveikatą. Perdozavus sintetinių preparatų (ypač A ir D vitaminų) pasekmės gali būti net liūdnesnės nei tada, kai vitaminų ir mineralų trūksta. Gali atsirasti rimtų virškinimo sutrikimų, kamuoti galvos skausmai, sutrikti inkstų ar kepenų veikla, išopėti gleivinė, net prasidėti neurologiniai sutrikimai. Yra ir dar viena blogybė: kai organizmas nuolat gauna „gatavus“ vitaminus, aptingsta ir pradeda vangiai pasisavinti maiste esančias naudingas medžiagas.

2. Cukralige suserga žmonės, kurie valgo daug saldumynų

Netiesa, patys savaime saldumynai negali sukelti cukrinio diabeto. Didžiausios įtakos ligai atsirasti turi kasos gaminamas insulino kiekis ir tai, kaip organizmo ląstelės pasisavina šį hormoną. Cukraligė yra liga, kuriai polinkį dažniausiai paveldime. Nustatyta, kad jei abu tėvai ar vienas iš jų serga cukriniu diabetu, jų vaikams rizika susirgti yra gerokai didesnė.

Tiesa, kasa, kaip ir kiekvienas kitas organas, su amžiumi dėvisi. Minėtas mitas greičiausiai atsirado todėl, kad cukriniu diabetu dažniau serga nutukę žmonės. Bet ligą sukelia ne cukraus perteklius, o sutrikęs cukraus pasisavinimas organizme. Vadinasi, net pats storiausias smaližius nebūtinai susirgs cukralige.

3. Skersvėjis susargdina

Peršalimo priežastis yra ne skersvėjis, o organizmo atšalimas, virusai bei bakterijos. Pats oro judėjimas nėra pavojingas - niekas neserga nuo vėjo, o juk tai tas pat. Persišaldyti patekus į skersvėjį galima, bet tik tada, kai esame sukaitę, ilgai būname skersvėjyje.

Skersvėjis neturi nieko bendra ir su ausų uždegimais. Mat juos sukelia bakterijos, kurių vėjas į ausis neįpučia. Ausų uždegimai dažniausiai yra nosies ar gelklės ligų komplikacija.

4. Pakilusią temperatūrą reikia kuo greičiau „numušti“

Šis gana paplitęs mitas išties kenksmingas. Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Karščiuojant išsiskiria interferonas, skatinantis imuninę sistemą pačią kovoti su liga. Jei žmogus neserga lėtinėmis ligomis, temperatūrą mažinančių vaistų reikia tik esant labai aukštai temperatūrai (didesnei nei 38 ºC), kuri tikrai alina organizmą. Jei temperatūra mažesnė, pakanka šiltos arbatos ir vėsių kompresų.

5. Saulė gydo spuogus

Šis paplitęs, nors klaidingas mitas atsirado todėl, kad spuoguotas veidas po deginimosi atrodo lygesnis. Mat dėmės ir spuogai nebe taip aiškiai matyti, oda nebeblizga. Tačiau tai ir yra didžiausia bėda: saulės išdžiovinta oda dar intensyviau išskiria riebalus, kurie užkemša odos poras, o tai ir yra pagrindinė spuogų susidarymo priežastis. Todėl kiek vėliau spuogų gali atsirasti net dar daugiau nei buvo.

6. Sergi – neplauk galvos, geriausia – visai nesiprausk

Priešingai. Maudynių atgaivintas kūnas greičiau atgaus sveikatą, nes vanduo nuo odos paviršiaus nuplauna kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, kurių prakaituojant išsiskiria daugiau nei paprastai. 

7. Lūžęs kaulas greičiau sugis, jeigu vartosi daug želatinos

Želatina tam neturi jokios įtakos. Lūžęs kaulas greičiau suaugs, jei organizmui netrūks kalcio ir vitamino D. O patiekalų su želatina kaip tik reikėtų vengti, nes ji turi savybę surišti ir pašalinti iš organizmo mineralines bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Taip pat patartina vengti rūgštynių, špinatų ir rabarbarų. Šiose daržovėse esanti oksalo rūgštis trukdo organizmui pasisavinti kalcį.