70-metį švenčianti aktorė Eglė Gabrėnaitė: „Pabėgsiu ir nuo šito gimtadienio“

Eglė Gabrėnaitė/ Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Eglė Gabrėnaitė/ Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Šaltinis: Žmonės
A
A

Nuo vakarėlių ir jubiliejų teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė (70) bėga kuo toliau. Sako atsikandusi tų gimtadienių jaunystėje, kai tėvams tekdavo balius kelti, tada antrą dieną draugai sueidavo – vėl visą dieną prie viryklės su karpiais ir vištomis sukdavosi.

„Nekenčiu jubiliejų ir sveikinimų: kad gražiausia, talentingiausia – pati žinau, gal net geriau apie save galvoju, nei jūs sakote, – šmaikštauja. – Žinoma, malonu būti apdovanotai, įvertintai – kalbos nėra! Bet reikėjo girti ir sveikinti tada, kai buvau dvidešimties. Tada, kai labai norėjosi, kad kas nors tikėtų ir padrąsintų. Nes sulaukdavai skaudžių antausių: „Nieko tu nesugebi – eik iš teatro!“ Kiek pralaukta vaidmenų, kiek verkta...“ – neslepia aktorė.

Jubiliejaus išvakarėse Eglė Gabrėnaitė galutinai apsisprendė atsisveikinti su dėstytojavimu: „Kiek galėjau – atidirbau, kiek turėjau – atidaviau. Vis dažniau pastebėdavau: pradedu kalbėti, žiūriu studentams į akis – nesupranta, netiki. Myliu jaunus žmones, padėsiu, jei kam reikės mano žinių, bet nebenoriu daugiau imtis atsakomybės formuoti aktorių. Nebežinau, kur juos vesti.“

Tačiau teatro aktorė palikti nežada. Nors, prisipažįsta, iš jo ėjo mažiausiai du tūkstančius dvidešimt penkis kartus. „O kai karantinas mane atskyrė nuo jo, pasipiktinau – taip negali būti! Užtat supratau, kad visai nenoriu iš teatro išeiti.“

Džiaugiasi, kad karantinas atgaivino pokalbius telefonu – skambučiai netilo nuo ryto iki vakaro.  Kaimynai, su kuriais viename daugiabutyje gyvena keturis dešimtmečius, pradėjo sveikintis, prie durų palikdavo lėkštutes su pyragaičiais... „Tokie širdies vartai atsidarė!“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“